Festivalio programoje – ne tik muzikiniai, instrumentiniai ir choreografiniai pasirodymai, tačiau ir jurginų žiedų, tradicinių lovatiesių parodos, unikali nuometavimo apeiga.

Šiais metais festivalyje kviesime pasigrožėti margaspalvių tradicinių lovatiesių paroda „Kalbančios raštais“ – įspūdinga Sūduvos krašto interjero tekstilės dalimi. Lovatiesių seniau reikėjo kur kas daugiau nei dabar. Jos turėjo įvairią paskirtį – prireikus naudotos stalui užtiesti ar vietoj gūnios vežimui užkloti. Dažnai buvo dovanojamos įvairių šeimos švenčių progomis.

Parodoje išvysite, kaip atrodė pakaunės ir aplinkiniuose kaimuose gyvenusių audėjų darbai, išausti XX a. 2–8 dešimtmečiais. Lovatiesėms būdinga spalvų įvairovė, savita raštų kompozicija. Mūsų krašte mėgti baltos, raudonos, žalios, juodos spalvų deriniai. XX a. viduryje išpopuliarėjo rinktinės lovatiesės, kai visame lovatiesės plote išdėstomos stilizuotų lelijų, roželių žiedai. Jos buvo vertinamos kaip audėjos meistriškumo įrodymas. XX a. antrojoje pusėje tapo madingos šviesios nebalinto lino spalvos lovatiesės. Tad festivalyje kviesime pasigrožėti pakaunės krašto tekstilės paveldu.

Festivalio metu vyksianti ypatinga apeiga „Nuometavimo ratas“ ne tik primins senąsias tradicijas, tačiau gali virsti netgi rekordo siekimu. Nuometas – senovinis rankšluosčio pavidalo ištekėjusios moters galvos apdangalas, ryšėtas daugelio Europos tautų moterų. Lietuvoje XIX a. nuometų buvo ir iš pirktinio medvilninio audinio. Dabar nuometus kartais dėvi etnografinių ansamblių ir kitų meno kolektyvų dalyvės. Nuometai, nuometėliai yra išskirtinai Aukštaitijos regiono moters galvos apdangalai. Pirmą kartą merginai nuometu ar nuometėliu galvą aprišdavo vestuvių dieną. Taip mergina buvo palydima į moters gyvenimą. Nuometo rišimo (nuometavimo) apeigoje dalyvaus festivalio dalyvės, turinčios nuometų ir nuometėlių. Akciją kuruos Asta Vandytė, lietuvių tautinio kostiumo ekspertė. Planuojama, kad skambant sutartinėms nuometus vienu metu rišis mažiausiai 50 moterų.