Šiuolaikiškumo dvasia

Tai bus ketvirtas Pelenės istorijos pastatymas Kauno lėlių teatro istorijoje: 1969 m. vaidinimą režisavo teatro įkūrėjas Stasys Ratkevičius, 1979 m. ir 1993 m. – jo mokinys režisierius Algimantas Stankevičius.

Šį kartą istorija apie tyraširdę mergaitę, pavaizduotą XVII a. prancūzų pasakininko Charleso Perraut ir XIX a. vokiečių pasakų kūrėjų Brolių Grimmų kūriniuose įgis modernumo dvasios. Čia veiksmas vyksta praėjusio amžiaus pradžios didmiestyje, prabangiame viešbutyje, kuriame dirba kambarinė – Pelenė – nemažai asociacijų su mūsų dienomis turinti mergina. Ji trokšta būti laiminga ir vienu metu ją aplanko stebuklingoji fėja, kuri, mūsų spektaklio atveju, yra dosni milijonierė ir Pelenę apipila dovanomis.

"Tikroji, nes paprastai Pelenės istorija yra suprantama pasakiškai – perukai, pūstos suknelės, karietos ir t.t. Daugelis šių išorinių aksesuarų šiuolaikiniam žiūrovui yra svetimi, ypač mažajam. Tai atsimena nebent juos atvedę tėvai", – spektaklio koncepciją pristatė O.Žiugžda.

Kūrėjo teigimu, šiandien vaikai žiūri šiuolaikinius serialus, gyvena savo šiuolaikiškame tarpusavio pasaulyje, kalba šiuolaikiniu slengu, savotiškomis sąvokomis, kurios apibrėžia dabartinį pasaulį.

"Šiuo metu Vakarų pasaulyje lyg ir nėra skurdo sąvokos, greičiau egzistuoja pritekliaus ir pertekliaus sąvokos, bet ne skurdo. Yra nevykėlių ir sėkmės lydimų žmonių sąvokos... Spektaklio forma įgauna šiuolaikinę formą. Jis bus sumodernintas, tačiau pati šios klasikinės istorijos esmė liks nepakitusi. Čia Pelenė taip pat turės dvi seseris ir bjaurią pamotę", – sakė režisierius.

Atgis vaikų piešiniai

"Tikrosios Pelenės istorijos" pamokomoji žinutė taip pat turės šiuolaikiškumo atspindį – pagrindinę heroję kamuoja depresija ir būtent fėja ją nuo jos išvaduoja, įtikindama merginą tikėti stebuklu ir laime, kad pasaka dar nesibaigė ir visa tai ji netrukus patirs. Na, o stebuklą scenoje sukurti ir juo patikėti padės neįprastos lėlės.

Įdomu ir tai, kad net pačiam režisieriui lėles kuriančios dailininkės Giedrės Brazytės sprendimai buvo netikėti. "Lėlės yra be galo įdomios – lyg ir avangardinės, bet kartu labai primena vaikų piešinius. Vaikų piešiniai ypatingi tuo, kad jie nėra gražūs ar negražūs. Patys vaikai to nevertina per grožio prizmę, jie paprasčiausiai piešia, ir tiek. Vaikų piešiniai tiesiog atspindi jų vidinį pasaulį. Todėl per tokį, tarkim, hiperbolizuotą, vaizdinį, labai gerai atskleidžiamos temos, kas yra bloga ir gera, gražaus ir bjauraus. Tokio jausmo, kaip kad "Ak, kokia graži princesė!.." čia nebus. Pelenė yra kitokia nei jos seserys, ir tai iš karto matyti. Mano manymu, vizualiai spektaklis bus ganėtinai turtingas."

Manau, geriausia būtų pasakyti, kad šis spektaklis yra skirtas visai šeimai.

Įdomu ir tėvams

Spektaklis skirtas vaikams nuo ketverių metų, tačiau jis turėtų patikti įvairaus amžiaus mažajam žiūrovui. Taip pat ir tėveliams, kadangi vaidinimas turi daug nuorodų ir į suaugusiųjų pasaulį, tad tėvai neturėtų nuobodžiauti atpažindami daiktus ir situacijas, labai panašius į tuos, su kuriais susiduria savo kasdienybėje.

"Tėvai į lėlių teatrą atsiveda ir trejų, dvejų metų ar net ir pusmečio amžiaus vaikus. Tad kartais susidaro toks įspūdis, kad į spektaklį ateina ne vaikai, o jų tėvai, kurie vaizduojamoje istorijoje kažko kažkada nesuprato. Dažnai tėvai renkasi tuos spektaklius, kuriuos jie kažkada matė ir kuriuos dar atsimena. Tad amžiaus cenzą iš esmės labai sunku apibrėžti, todėl kad į lėlių teatrą einama su visa šeima, kurioje yra įvairiausio amžiaus vaikų. Manau, geriausia būtų pasakyti, kad šis spektaklis yra skirtas visai šeimai", – pastebėjimais dalijosi O.Žiugžda.

Pavirsti Pelene iš tikrųjų

Scenoje Pelenės istoriją interpretuoti šiuolaikiškai padės ir išskirtinės Manto Bardausko kuriamos vaizdo projekcijos bei kompozitoriaus Pavelo Kondrusevičiaus muzika, kurią jis nors ir stilizavo pagal praeito amžiaus antro dešimtmečio muzikines madas, ją perteikia gana šiuolaikiškai.

Pasak spektaklio kūrėjų, muzika teatre yra ypač svarbi, tačiau lėlių teatre jos reikšmė juntama dar stipriau, nes čia visi stebuklai, virsmai ir netikėtumai yra lydimi muzikinių akcentų.

Savo be galo svarbų indėlį įneš ir teatro aktoriai, suteiksiantys lėlėms gyvybės – Laima Strazdauskienė, Indrė Taločkaitė ir Mindaugas Černiauskas. Apie pastaruosius režisierius atsiliepia tik pačiais gražiausiais žodžiais: "Su spektaklio aktoriais dirbu jau septyniolika metų. Trupėje yra labai šilti ir savitarpio supratimu pagrįsti santykiai. Būna situacijų, kai mano lietuvių kalba buksuoja, tuomet aš paprasčiausiai parodau, kaip aš tą sceną įsivaizduoju. Ir lieku iš karto suprastas. Labai šaunus kolektyvas."

Įdomu dar ir tai, kad Pelenės pamestą batelį galės pasimatuoti ir žiūrovai. Nes princas, ieškodamas princesės (Pelenės) keliauja po visą pasaulį – apsilanko ir Kinijoje, Indijoje, Ispanijoje, Amerikoje, visoms merginoms siūlydamas pasimatuoti batelį. Taip kūrėjai siekia žiūrovą paskatinti kitaip pažvelgti į šią žinomą istoriją, patiriant aiškios ribos nebuvimą tarp to, kas yra pasakos pasaulis, ir kas realu. "Norėčiau palinkėti žiūrovams nepamiršti teatro, mylėti teatrą ir dažniau jame lankytis, todėl, kad teatras – šventė, kuri visada yra su tavimi", – palinkėjo režisierius.

Kas? Spektaklio "Tikroji Pelenės istorija" premjera.

Kur? Kauno valstybiniame lėlių teatre.

Kada? kovo 18, 19 d. 12 val.