Galerijoje „Aukso pjūvis“ ir VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre eksponuojama tarptautinio Baltijos šalių dailės disciplinų dėstytojų kūrybinio projekto „Kvadratas – 13: Kimono” paroda, kuruojama Kauno kolegijos Menų akademijos dėstytojo, stiklo menininko Artūro Rimkevičiaus, skiriama Lietuvos ir Japonijos draugystės šimtmečiui ir iškiliai asmenybei – Chiunei Sugiharai.

Šalių dialogas

„C.Sugiharos humanistiniai veiksmai išgelbėjo tūkstančius žmonių. Po Antrojo pasaulinio karo, kai daug žmonių prisimė jo žygdarbį, C.Sugihara buvo labai kuklus, sakė nepadaręs nieko ypatingo. Aš jį gerbiu ne tik kaip diplomatą, bet ir kaip žmogų. Jis yra labai svarbus tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos. Daug japonų lankosi Lietuvoje būtent dėl C.Sugiharos istorijos ir pasijunta artimesni šiai šaliai. Manau, ir lietuviai per jo istoriją susidomi Japonija. Dėl to esu labai sujaudintas ir pagerbtas, kad ši paroda dedikuota C.Sugiharai“, – sako Japonijos ambasadorius Lietuvoje Ozaki Tetsu.

Pasak parodos koordinatorės, menotyrininkės Violetos Krištopaitytės-Jocienės, ekspozicijoje pokalbis tarp dviejų šalių vyksta plačiame kultūrinių asociacijų lauke: paliečiama C.Sugiharos asmenybė, istorinės, kultūrinės Japonijos temos ir nusikeliama net į literatūrą ir muziką.

Mare Saarė. Kimono. / Galerijos nuotr.

Tapybos, grafikos, fotografijos, tekstilės, keramikos, stiklo, medžio darbuose atsiveria kūrėjų interpretacijos, kuriomis Baltijos šalių menininkai priartėja prie Tekančios Saulės šalies.

Žvilgsnis į kimono

Kaip teigia V. Krištopaitytė-Jocienė, vienas iš pagrindinių Japonijos kultūros simbolių, viena iš dažniausių asociacijų su šia šalimi yra kimono – tradicinis japonų drabužis, kuriam šioje ekspozicijoje menininkai skiria daug dėmesio.

„Kimono yra laikomas vienu iš tradicinės kultūros elementų, kuriuo Japonija didžiuojasi pasaulyje. Dėvėdamas kimono jaučiu, kad jis yra unikalus, nes išryškina japonų vidinę stiprybę, lankstumą, grakštumą. Mano manymu, viena iš patraukliausių šio drabužio savybių yra tai, kad atidžiai ir rūpestingai saugomą ir prižiūrimą kimono galima perduoti iš kartos į kartą“, – pažymi O.Tetsu.

Diplomatas sakė parodoje susižavėjęs kimono grožį atskleidžiančiais menininkų darbais, suteikusiais galimybę pažvelgti į šį tradicinį drabužį įvairiais aspektais.

Parodos audinys

Apie kiekvieną parodoje eksponuojamą darbą būtų galima rašyti atskirai, bet labai norisi atkreipti dėmesį į ekspozicijos visumą – menininkų sukurtą parodos audinį, sudurstytą iš jų žvilgsnių ir pajautų, perteiktų skirtingomis vizualaus meno formomis ir technikomis.

Kaip pažymėjo Japonijos ambasadorius, skirtumai atveria perspektyvas žiūrovui naujai, nestokojant netikėtumo ir nuostabos jausmų, pamatyti ir patirti tokią tolimą, o sykiu ir labai artimą Japoniją.

Kimono yra siuvamas iš įvairių spalvų ir raštų medžiagų, turinčių tam tikrų simbolinių prasmių. „Kai kuriuos kimono galima dėvėti labai ribotą laiką, atsižvelgiant į sezoniškumą. Tai būdinga Japonijai, kur žmonės mėgaujasi besikeičiančiais metų laikais ir turtinga gamta“, – akcentuoja O.Tetsu.

Inita Emane. Epizodas 2. / Galerijos nuotr.

Parodos audinys išmargintas raštais iš praeities ir dabarties, kuriuose tradicijų siūlai prisitaiko prie nenuilstamai veikiančių dabarties laiko audimo staklių. Atskiri šio audinio gabalėliai perteikia motyvus, kupinus filosofinės prasmės, sustabdydami žiūrovą ir susijungdami į tylos audeklą, apgaubiantį sakralumu, kuriame įrašyta metaforų kupina kasdienybės poezija. Parodos audinys sukrenta taip, kad jo formose justi didžio žmogaus iš praeities siluetas – toks svarbus dabarčiai ir reikšmingas ateičiai. Nors audinyje galima įžiūrėti tamsesnių dėmių, jo paviršiuje sparnus išskleidžiantis gervės motyvas įkvepia tikėti šviesa.

Japonijos ambasadorius pažymi, kad kimono yra dėvimas svarbiomis gyvenimo progomis. Pavyzdžiui, įvairių švenčių, tokių kaip: vestuvės, vaikų diena – Shichi go san, pilnametystės diena – Seijin shiki, lankantis šventyklose, dalyvaujant arbatos gėrimo ceremonijoje ar gėlių aranžavimo dirbtuvėse, šokant japoniškus šokius, užsiimant tradiciniais kovų menais: kendo ar šaudymu iš lanko – kiūdo.

Parodos dalyviai, kūriniuose konceptualiai žvelgdami į šio tradicinio japonų drabužio estetiką, reikšmę, istoriją, sukūrė audeklą, stebuklingai perkeliantį Tekančios Saulės šalį arčiau Lietuvos.

Parodos dalyviai

Menininkai: Inese Brants, Egidija Brinkytė, Danguolė Brogienė, Sigutė Bronickienė, Janina Celiešienė, Inita Ēmane, Lolita Grabauskienė, Sigita Grabliauskaitė, Ineta Greiža, Vineta Groza, Daiva Gudelytė, Vytautas Kibildis, Kristė Kibildytė-Klimienė, Vaida Kunigėlytė, Loreta Kvietkauskienė, Inga Laužonytė, Aija Liskupa, Jonė Paulauskienė, Eglė Petraitytė Talalienė, Artūras Rimkevičius, Lina Ringelienė, Mare Saare, Birutė Sarapienė, Sigita Saulėnienė, Jolanta Sereikaitė, Ivanda Spulle-Meiere, Raimondas Šimkevičius, Gražina Aleksandra Škikūnaitė, Birutė Šležienė, Ugnė Žilytė.

Parodos kuratorius – Artūras Rimkevičius; parodos koordinatorės: Rugilė Bagdonienė ir Violeta Krištopaitytė-Jocienė.

Kas? Paroda „Kvadratas – 13: Kimono“.

Kur? Galerijoje „Aukso pjūvis“.

Kada? Veikia iki liepos 15 d.