Tačiau, užuot kelis kartus per dieną fiksuodami savo ištampytus veidus ir sprausdami juos į socialinius tinklus, internautai progresuoja: šiandien virtuali erdvė mirga atskirų kūno dalių ar visos figūros fotografijomis, neretai atidengiančiomis ir tai, ką galbūt būtų galima pri(si)dengti.

Kadais norėdami populiarumo ir šlovės žmonės sakydavo: "Dėl televizijos galėčiau padaryti bet ką", o štai dabar norint pasirodyti viešojoje erdvėje pakanka tik kelių paprastų veiksmų. Kitas technologijų amžiaus pranašumas – informacijos srautą kontroliuoja pats socialinių tinklų vartotojas. Tad galime tikėti (arba ne), jog akyčių, kojyčių, krūtinyčių ir kitų "-yčių" prifarširuoti profiliai – kruopščios atrankos ir apmąstymų rezultatai, estetikos viršukalnės ir dvasios vedliai, kuriais kažkas seka.

Dvi Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto tapybos katedros studentės Laura Slavinskaitė ir Milda Sadauskienė, pristačiusios socialinio projekto "Selfis menui" parodą, patvirtina posakį, kad mokinys pranoksta mokytoją.

Pranoksta vizualiai – ekspozicijos architektūra iliustruoja bendrą socialinių tinklų vaizdą – chaotišką asmenukių talpyklą: agresyviai ekspresyvią, makabriškai švelnią, įtikinamai (ne)tikrą. Ir konceptualiai – paroda remiasi siekiu paskatinti visuomenę tiesiogiai dalyvauti šiuolaikinio meno procesuose.

Projektas, pradėtas įgyvendinti "Kauno Hanza dienų 2016" metu, buvo dokumentuojamas, o išgryninta medžiaga parodoje publikai pateikiama ekspresyvių piešinių ir dokumentinio filmo, kurį sukūrė žmogaus asmenybės transformacijomis įvairiuose medijų formatuose besidomintys menininkai Albinas ir Algirdas Liutkai, formose.

Atsitiktiniai praeiviai, mugės dalyviai, pažįstami, draugai pozavo priešais išmaniojo telefono ekraną, savo atvaizdą atiduodami menininkėms, kurios kiekvieną fotografiją "transformavo į meninį pavidalą".

Nuo realistiškų iki abstrahuotų, nuo sproginėjančių spalvomis iki monochrominių, nuo kompoziciškai laisvų, formato nesuvaržytų iki įstatytų į balto popieriaus lapo rėmelius – L.Slavinskaitės ir M.Sadauskienės interpretuotos asmenukės netikėtais realybės momentais ir rakursais pralenkia socialinių tinklų grožybes.

Vis dėlto vienodas balto popieriaus lapo formatas, jo vertikalumas, reflektuodamas virtualios erdvės siekį standartizuoti, parodoje trukdo įdėmiau įsižiūrėti į skirtingus portretus – ekspozicijos formos monotonija įveikia net kantriausią žiūrovą.

Interneto erdvėje žvelgiant į (ne)pažįstamųjų asmenukes, susidaro įspūdis, jog jų kūrėjai siekia vienas kitą pranokti, ieškodami gražiausios savo asmenybės pusės, todėl nuotraukos nepaliaujamai stebina savo kvailumu. Tapytojų ekspozicijoje – priešingai: piešiniai menine prasme yra įdomūs, sarkastiški, o svarbiausia – originalūs, vienetiniai, tačiau vertikalus linijinis jų išeksponavimas galerijos erdvėje iš publikos atima pusę džiaugsmo, pavyzdžiui, atrasti portretą netikėtoje erdvinėje būsenoje.

L.Slavinskaitės ir M.Sadauskienės "Selfis menui" kritikuoja virtualios erdvės kuriamus standartus, pasinaudodamos saviraiškos laisve. Paroda trunka ribotą laiką, tačiau galbūt ji taps žingsniu ir jaunosioms menininkėms, ir publikai dar kartą apmąstyti asmeninį santykį su virtualia erdve, neieškoti, kuo užpildyti ją, o atsigręžti į savo vidų.

Kodėl "Selfis menui"?

XXI a. žmogus neatsiejamas nuo technologijų. Šis reiškinys paskatino socialinę asmenukių madą visame pasaulyje: žmonės fotografuoja save esant įvairioms situacijoms, netikėtose vietose, neretai stengdamiesi perteikti save kuo gražiau. Stebėdamos tai savo aplinkoje ir interneto erdvėje sumanėme suaktyvinti kūrybiškumą mūsų mieste, įtraukiant visuomenę asmeniškai dalyvauti kuriant meną – asmenukę fotografuojant meniniam tikslui. Mes įsiterpėme į šį procesą pasitelkdamos vizualios raiškos priemones, kiekvieną asmenį perteikiant mūsų akimis per piešinį. Šiuo projektu pačios, kaip menininkės, kuriame ryšį su visuomene, ieškodamos kūrybingo būdo reflektuoti šią madą, be siekio kritikuoti ar vertinti.

Asmenukės atsiradimas interneto erdvėje vyksta trimis etapais: 1. Savęs fotografavimas išmaniuoju telefonu. 2. Nuotraukos peržiūra ekrane. 3. Jos kėlimas į interneto erdvę siekiant pasidalyti savo įspūdžiais, vaizdais arba sulaukti "patiktukų". Mes šiuos tris žingsnius interpretuojame savaip: 1. Dokumentinė savęs fotografavimo vaizdo medžiaga. 2. Pieštinio darbo peržiūra ekrane, sudarant galimybę pamatyti kiekvieną nupieštą portretą atskirai. 3. Begalybės realiai nupieštų selfių, tapusių vientisos mozaikos dalimi, ekspozicija salėje kaip skaitmeninėje erdvėje.

M.Sadauskienė, L.Slavinskaitė

Kas? M.Sadauskienės ir L.Slavinskaitės paroda "Selfis menui".

Kada? Veikia iki sausio 31 d.

Kur? Galerijoje "Meno parkas".