Pereiti į pagrindinį turinį

Parodoje – aštuoni laisvės troškimai

2016-11-25 13:59

Kaunas tampa šiuolaikinio meno sklaidos epicentru – galerijoje "Meno parkas" eksponuojama tarptautinio projekto "Net Freedom Art Show" paroda, kuruojama nepriklausomo meno kuratoriaus ir laisvo kultūros aktyvisto Jorge Cortellio-Alberto. Tarpdisciplininės, provokatyvios, laisvę virtualybėje tiriančios ekspozicijos dar laukia stotelės Londone, Niujorke, Santjage (Čilėje).

Kai nelieka atstumų

Aštuonių autorių darbai išplečia parodos geografiją nuo Lietuvos, Lenkijos iki Italijos, Ispanijos, Japonijos, Amerikos ir kt. Ekspozicijos erdvė tampa pralaidi, gebanti sugerti skirtingas autorių impresijas, užaštrintas interneto erdvės kiekvienam vartotojui suteikiamų ypatingų galių.

Vienas ryškiausių virtualios erdvės bruožų yra atstumų – fizinių barjerų, kliūčių nykimas. Tai pastebima ir pačioje ekspozicijoje. Skirtingos kūrinių atlikimo medijos sukuria terpę publikai kaupti įvairią patirtį, kuriai tarpti reikalinga laisvė.

Kuratorius J.Cortellis-Albertas vadina parodą provokuojančia, nemandagia bei netipiška ir sako ja norįs išreikšti požiūrį į svarbiausius laisvės troškimo elementus internete, tokius kaip bendruomenė, lytis, įvairovė, medijos, technologijos, dizainas ir politika. "Visi darbai siunčia žinutes. Netgi daugialypė, išskirtinių menininkų grupė reprezentuoja plačiąją interneto pusę", – sako "Saint Charles" karališkosios menų akademijos patarėjas, vizituojantis "Libera Accademia Belle Arti" profesorius.

Atminties tuštumos

Menininkė Mery Cortell savo kūriniu kelia klausimą, kaip ir kiek laisvė siejasi su technologijomis. Turėdami neribotą prieigą prie interneto šaltinių namuose, gatvėje, darbe, kavinėje esame vedžiojami už trumpos virvelės, bet jaučiamės laisvi ir visagaliai. Vos tik atsiranda techninių trikdžių ar atsidūrę vietovėje, kurioje interneto ryšys negalimas, pasijuntame tarsi neegzistuotume, gyvenimo prasmę paleistume levituoti neapibrėžiamoje erdvėje, kurioje nebelieka ryšio su pasauliu.

Patricija Gilytė vaizdo instaliacijoje, primenančioje žvaigždynų brėžinius, apeliuoja į žmogaus atmintį: jos trumpalaikiškumą, nykimą, atsiveriančias skyles. Iš šimtų žvakių sukurta instaliacija ekranuose sušvinta aitriai ir intensyviai, tačiau stebint procesą ilgiau – liepsnos ima smegti į tamsą. Virtualioje erdvėje, turėdami laisvę ieškoti ir rasti informaciją – mes jos nevertiname, nesaugome, nededame pastangų ją įsimindami. Užsidegame staigiai, apimti euforijos, jog sužinojome tai, kas neleido naktimis miegoti ramiai, tačiau taip pat staigiai užgęstame nuo sraunių informacijos srautų ir besaikio noro žinoti viską.

Šią temą plėtoja ir menininkė Paulina Vassileva per deformuotus ikonografinius bei populiariosios kultūros simbolius apeliuodama į žmogaus kovą dėl informacijos ir ekspresijos.

Vertingiau už originalą

Kita aktuali problema, kurią analizuoja parodos autoriai, – autorių teisės ir jų pažeidimai. Menininkas Osainu Tezuka žaidžia kūrinyje savindamasis ikonomis tapusius vaikystės filmukų personažus. Prie galerijos sienos prikaltas liūtuką Simbą iš populiaraus animacinio filmo "Liūtas karalius" primenantis personažas spokso į publiką didelėmis, graudulio pilnomis akimis. Savo piešiniuose autorius jungia keleto žymių menininkų kūrybos braižą, suteikdamas personažui naują formą, replikuojančią tai, kas jau buvo sukurta.

Dave'o Cicirelly inicijuotas "(Netikras) Banksy projektas" tiria autorių teisių nepaisymo mastelius šiuolaikiniame pasaulyje. Gerai žinomo grafičių menininko iš Jungtinės Karalystės Banksy darbų kopijos buvo parduodamos suteikiant joms originalių meno kūrinių vertę. Paradoksas, bety padirbinių pardavimas gerokai lenkė originalus. Tai, kas netikra, įgavo vertę, o tai, kas tikra, buvo pašalinta, išstumta.

Virtualioje erdvėje veikia įvairios jėgos, kurios dalijasi tam tikras įtakų zonas, perkuriančias žmogiškųjų vertybių sampratą. Svarbus ir svarus tampa įvaizdis – išorė. Intymūs Claudio Zirotti piešiniai vizualizuoja moteriškumą, regimą vyro akimis, nagrinėdami lytiškumo suvokimą virtualioje erdvėje, su juo sietiną diskriminaciją, įvairiomis formomis pasireiškiantį smurtą, pažeminimą.

Istorija ir pozityvumas

Carlosas Motta sukūrė tekstinį monumentą, įvaizdinantį istorinius faktus apie JAV intervenciją į Lotynų Ameriką nuo 1946 m., aktualizuodamas istorinius faktus ir išstumdamas juos į atminties paviršių.

Pawelas Althameras kūriniu ekspozicijai suteikia pozityvumo. Kolektyviai sukurtas darbas, išreiškia menininko poziciją, jog menas yra procesas, prieinamas visiems.


Kas: Paroda "Net Freedom Art Show".

Kur: Galerijoje "Meno parkas".

Kada: veikia iki gruodžio 2 d.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų