Kauno miesto muziejus kviečia į ekspoziciją, kurioje pristatomi Pirmąjį pasaulinį karą menantys artefaktai. Šiai temai artima ir dailininko Anatolijaus Michailovo-Klošaro kūrinių paroda.

Dvi parodos viena tema

Pirmasis pasaulinis karas ne kartą vaizduotas įvairiuose paveiksluose, literatūros tekstuose, kine ir kt. Po šio karo kūrėsi naujos valstybės, brendo nacionaliniai judėjimai, kilo diktatoriai ir sirpo dar vienas siaubingas karas.

Po Pirmojo pasaulinio Lietuva gavo šansą kelis dešimtmečius išgyventi nepriklausomos valstybės kūrimąsi ir klestėjimą. Ir kas gi, išgyvenęs Pirmąjį pasaulinį, galėjo pagalvoti, kad šalies laukia naujo karo žiaurumai, artimųjų netektys, nepriklausomybės karai ir ilgi okupacijos metai?

Kuo Pirmasis pasaulinis karas svarbus Lietuvai ir kokie kolektyvinės atminties ženklai turėtų atsiskleisti per istorinius daiktus? Su šiais klausimais antradienio popietę ėjau į Kauno miesto muziejų ir Kauno pilį, kuriuose veikia Kauno rusų kultūros centro "Mokslas–Šviesa" organizuojama paroda "Pirmasis pasaulinis karas. Bendra istorija, bendra atmintis" ir dailininko A.Michailovo-Klošaro tapybos darbų paroda "1914 m. Pirmasis pasaulinis karas".

Kukli daiktų ekspozicija

Įspūdis, kuris kilo apsilankius parodoje "Pirmasis pasaulinis karas. Bendra istorija, bendra atmintis" – blankus. Visų pirma, ekspozicijos aprašyme trūksta konkrečių žinių, galinčių pagelbėti žiūrovui, kurios padėtų jam tarp tų visų surinktų daiktų susigaudyti.

Antras dalykas – surinkti daiktai, telpantys į nedidelę salytę Kauno miesto muziejuje. Tik įėjus akis užkliūva už atverstų enciklopedijų, aprašančių Pirmąjį pasaulinį karą, natūraliai kyla klausimas, ar tikrai nebuvo ką padėti po stiklo, kad teko atversti naujo leidimo knygas, kurias žmonės ir taip gali pasiskaityti bibliotekoje?

Skurdokame nuotraukų archyve vaizduojami neįvardyti karininkai ir civiliai, vienas kitas ginklas, šalmai, medaliai ir iškarpos iš senų laikraščių. Nesijautė įsivaizduotosios autentikos. Gal kad ekspozicija iš tiesų labai kukli. Gal kad trūko išsamesnių žinių apie atrinktuosius objektus, galinčius padėti įsijausti į tų laikų istoriją, tekstų, paaiškinančių eksponuojamus objektus ir padedančių suprasti jų istorinį naratyvą?

Lankantis muziejuje neteko matyti nė vieno lankytojo. Renginio atidaryme taip pat nebuvo matyti nė vieno jaunesnio veido. Apskritai toks jausmas, kad ši paroda tebuvo savotiškas namų darbų atlikimas, siekiant paminėti karo sukaktį. O ir susimokėti už tą reginį lankytojams reikia, tiesa, tuo pačiu bilietu galima apsilankyti ir kitose ekspozicijose, kurių čia net keturios ir kai kurios kur kas įdomesnės už minėtąją parodą.

Klošaro vaizduotės jėga

Kitas reginys, patirtas užsikabarojusi siaurais ir suktais laipteliais į patį Kauno pilies viršų, – dailininko Klošaro paroda, taip pat skirta Pirmajam pasauliniam karui.

Menininko iš Šilainių darbus papildantis tekstas, atrodo, visai nėra apie tai, ką jis vaizduoja savo parodoje: tik apie tai, koks užsienyje pripažintas menininkas jis yra, dėl pasitikėjimo su klaidomis pacituojant užsienio menotyrininkų komentarus: "Bewgalinė gyvybinė energija, kuri trykšta iš pačios širdies jo paveiksluose, prikausto publiką ir verčia pamilti jo meną…"
Manau, kad kur kas patogesnis sprendimas būtų buvęs eksponuoti parodas tame pačiame pastate, nes žiūrovas, panoręs aplankyti Pirmajam pasauliniam skirtas parodas, čia ir vėl turėtų pakratyti piniginę ir pereiti visus Kauno pilies aukštus, net jeigu jau yra ne kartą juos matęs.

Ką vaizduoja Klošaras? Ekspresionistiniu stiliumi nutapytus, ryškiaspalvius, rėksmingus vaizdinius, pasakojančius baisias istorijas per kaukolėmis, krauju ir ašaromis parinktas metaforas. Tiesa, kaulai, mirtis ir raudančios motinos yra visa tai, kas pirmiausia šauna į galvą pagalvojus apie karą, taigi tarsi ir nieko originalaus, tačiau teptuko sukurtos magijos čia esama.
Labiausiai įstrigo paveikslas, kuriame, vangogiškai nerimastingomis spalvomis ištapytame fone kamufliažiniais drabužiais vilkintis kareiviukas laiko rankoje gėlę ir visas šis kontrastas atrodo taip trapu ir gležna, tarsi prisiliečiant prie pačios vieno individo tragedijos.

Taigi aplankytos ekspozicijos jei ne savo turiniu, tai bent jau gražiais norais primena apie istorinius įvykius, kuriuos galima iš naujo atminti ir permąstyti.

Kas? Paroda "Pirmasis pasaulinis karas. Bendra istorija, bendra atmintis".
Kur? Kauno miesto muziejuje.
Kada? Veikia iki balandžio 26 d.

Kas? A.Michailovo-Klošaro kūrinių paroda "1914 m. Pirmasis pasaulinis karas".
Kur? Kauno pilyje.
Kada? Veikia iki balandžio 26 d.