Ketvirtą sezoną Kauno nacionaliniame dramos teatre rodomas Rolando Kazlo režisuotas spektaklis "Palata" tebėra anšlaginis.

"Bilietų dar turime, bet į lapkričio pabaigos spektaklius, – tokį atsakymą šiomis dienomis užkalbinę teatro kasininkę išgirsta kauniečiai. – Tačiau apsispręsti turite greitai, nes jų tuoj neliks".
2009 m. lapkritį pradėtas rodyti vaidinimas kurį laiką traukė dėl R.Kazlo humoristinės žvaigždės spindesio, tikintis, kad bus proga skaniai pasijuokti ir papramogauti. Tačiau ilgainiui tapo aišku: "Palatoje" juokų mažai, tai anaiptol ne komercinio teatro spektaklis, į kurį galima ateiti su spragėsių maišeliu.

"Palata" – sudėtinga, gilaus, filosofinio teksto drama pagal Antono Čechovo "Palatą Nr. 6" ir "Juodąjį vienuolį", kurios inscenizaciją parašė ir režisavo R.Kazlas, spektaklyje vaidinantis beprotnamio pacientą Ivaną Gromovą. Už šį vaidmenį jis buvo nominuotas 2009 m. Auksinio scenos kryžiaus geriausio dramos aktoriaus kategorijoje.

Nepaisant vyraujančios rimties ir gvildenamų temų solidumo, "Palata" netruko sutraukti žiūrovus net ir iš Vilniaus.

"R.Kazlo žvaigždė greičiausiai ir šiandien tebetraukia žiūrovą, – pastebi vieną pagrindinių, gydytojo Andrejaus Ragino, vaidmenų spektaklyje įkūnijantis aktorius Liubomiras Laucevičius, – tačiau žiūrovai jau akivaizdžiai ateina nusiteikę ne pasijuokti. Apskritai, pastebime, kad į spektaklį ateina vis kita publika, reaguojanti į kitus dalykus, ir tai mums patiems leidžia pamatyti vis kitas spektaklio ašis, galime vis naujai permąstyti tekstą, išsakomas mintis."

Kita vertus, suprantama, kad susirenka vis nauji žiūrovai, nes gauti bilietų į "Palatą" – iki šiol problemiška. "Žmonės ima klausinėti bilietų į "Palatą" prieš mėnesį", – neblėstantį populiarumą patvirtina teatro atstovė spaudai Jolanta Garnytė-Jadkauskienė.

Maždaug keturis kartus per mėnesį parodoma "Palata" dėl didelio R.Kazlo užimtumo dažniau būti vaidinama negali. Spektaklis po NKDT remonto nepakeitė ir savo pirminės erdvės – teberodomas Ilgojoje teatro salėje.