Reti susitikimai

Liepos 9 d., penktadienį, Kauno valstybinėje filharmonijoje festivalis kvies pasiklausyti koncerto "Reti susitikimai". Programos sumanytojas – Šveicarijoje gyvenantis fagotininkas Povilas Bingelis. Jo kvietimu dvylikos muzikų ansamblis atliks itin retai Lietuvoje skambančius kūrinius: Wolfgango Amadeus Mozarto oktetą pučiamiesiems ir Antoníno Dvořáko serenadą pučiamiesiems, violončelei ir kontrabosui.

Pasaulio akademinės muzikos fonde šie opusai prilyginami pučiamųjų ansamblio repertuaro perlams, tačiau išgirsti juos koncertų salėse tenka išties nedažnai. Kartu su P.Bingeliu scenoje muzikuos obojininkai Ugnius Dičiūnas ir Linas Šalna, klarnetininkai Andrius Bernotaitis ir Ernestas Šidiškis, fagotininkai Artūras Gelusevičius ir Tomas Girskis, valtornininkai Andrius Dirmauskas, Egidijus Stanelis ir Gediminas Abaris, violončelininkas Arnas Kmieliauskas ir kontrabosininkas Donatas Bagurskas. Įėjimas į koncertą nemokamas.

Muzikų šeimoje gimęs P.Bingelis nuo penkerių metų pradėjo groti fortepijonu, o šešiolikos pirmą kartą į rankas paėmė fagotą. Jo studijų kelias driekėsi per Lietuvą, Daniją, Šveicariją ir Norvegiją. Kurį laiką jis grojo ES jaunimo orkestre, kaip solistas su įvairiais orkestrais koncertavo Vokietijoje, Lietuvoje ir Šveicarijoje. Šiuo metu atlikėjas gyvena Bazelyje, groja Ženevos "Camerata" orkestre, reguliariai koncertuoja su Bazelio kameriniu ir simfoniniu orkestrais, yra kviestinis Klaipėdos universiteto dėstytojas.

W.A.Mozarto serenados pučiamųjų oktetui pirmoji versija buvo parašyta pučiamųjų sekstetui ir pirmą kartą atlikta 1781 m. Antroje kūrinio versijoje, skirtoje aštuoniems atlikėjams, kompozitorius turėjo galimybę dar labiau išplėsti registrų ir tembrų diapazoną, praturtinti partitūrą naujomis spalvomis ir pobalsiais. Serenadą kompozitorius dedikavo dvaro dailininko sužadėtinei, o kūrinio premjera įvyko Šv.Teresės dieną.

A.Dvořáko serenada pučiamiesiems, violončelei ir kontrabosui buvo parašyta 1878 m. ir tais pačiais metais atlikta diriguojant pačiam autoriui. Keturių dalių kūrinys tarsi nukelia klausytoją į rokoko epochos pilies atmosferą, kur susitinka aristokratijos ir liaudies pasauliai. Serenadoje jaučiama stipri slovakų liaudies muzikos įtaka, o vidurinė dalis įsuka į greitą, Bohemijos apylinkėms būdingą šokį. Kūrinys dedikuotas muzikos kritikui Louisui Ehlertui, populiarinusiam slavų šokius Vokietijos spaudoje.

"Traviatos" aistros

Liepos 10 d., šeštadienį, Lietuvos liaudies buities muziejuje, prie Aristavėlės dvaro, XXVI Pažaislio muzikos festivalio programoje nuskambės muzikinė drama pagal Giuseppe's Verdi operą "Traviata". Naujųjų metų išvakarėse profesionalioji Lietuvos opera šventė įkūrimo šimtmetį, kurį skaičiuoja nuo pirmojo G.Verdi operos "Traviata" spektaklio Operos ir dramos vaidykloje Kaune.

Galimybė: fagotininko P.Bingelio suburtas muzikų ansamblis atliks itin retai Lietuvoje skambančius kūrinius. / Organizatorių nuotr.

Minėdami šią sukaktį publikos pamilti operos solistai, tarptautinių konkursų laureatai sopranas Ona Kolobovaitė, tenoras Egidijus Bavikinas, bosas Liudas Mikalauskas ir pianistė Beata Vingraitė, remdamiesi legendine opera, parengė muzikinę dramą. G.Verdi operos siužetinė linija buvo sukurta pagal Alexandre'o Dumas romaną "Dama su kamelijomis", o programos kūrėjai sumanė priartinti knygą prie operos libreto. Dramos monologai ir dialogai, besipinantys su operų arijomis ir duetais, visiems žinomą meilės istoriją atskleis nauju aspektu. Nuo šventės iki pykčio, nuo meilės iki mirties klausytojus lydės programoje dalyvaujantys menininkai, atskleisdami dar nepažintas Violetos, Alfredo ir Žermono gyvenimo dramas.

O.Kolobovaitė – publikai puikiai iš televizijos projektų pažįstama dainininkė, net penkis kartus tapusi "Dainų dainelės" laureate, 2009 m. televizijos projekto "Triumfo arka" nugalėtoja, sukūrusi nemažai vaidmenų Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, šalies muzikiniuose teatruose ir miuziklų projektuose. Dažnai koncertų salėse pasirodančią dainininkę publika visada šiltai sutinka dėl jos malonaus tembro soprano, įgimto muzikalumo, nesumeluoto emocingumo ir nuoširdaus bendravimo.

E.Bavikinas – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, vargonininkas ir pianistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas, ne kartą tapęs tarptautinių konkursų laureatu, daugeliui žinomas kaip televizijos projektų "Triumfo arka", "Kviečiu šokti", "Žvaigždžių duetai" dalyvis. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre jis sukūrė daugiau nei dešimt charakterinio plano vaidmenų. Dainininkas neapsiriboja vien atlikimo menu – savo įgyta patirtimi jis dalijasi su Kauno sakralinės muzikos mokyklos mokiniais ir Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos studentais.

L.Mikalauskas – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas, vienas žymiausių lietuvių jaunosios kartos bosų, savo išskirtiniu balso tembru ir artistiškumu pelnęs didžiulę publikos meilę. Atlikėjas yra tapęs dvylikos tarptautinių dainininkų konkursų "Grand Prix" ir 1-ųjų vietų laureatu, stažavosi Didžiojoje Britanijoje "Royal Welsh College of Music and Drama". Yra parengęs daugiau nei penkiolika vaidmenų įvairiuose spektakliuose, dažnai kviečiamas dainuoti su žymiausiais Lietuvos ir užsienio orkestrais. 2008 m. L.Mikalauskas dalyvavo LRT muzikiniame projekte "Triumfo arka", kur laimėjo "Auksinio balso" titulą.

Polifoninės improvizacijos

Liepos 11 d., sekmadienį, Zapyškio paminklinėje Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje XXVI Pažaislio muzikos festivalis kviečia į improvizacijos dvasia alsuojančią programą "Ant sidabro tilto: polifoninės improvizacijos". Koncerto metu Johanno Sebastiano Bacho kūrinius, lietuvių liaudies sutartines ir improvizacijas į vientisą garsų pynę sujungs saksofonininkas Petras Vyšniauskas, smuikininkė Ilona Klusaitė ir Kauno kultūros centro sutartinių giedotojų grupė "Sasutalas".

J.S.Bachas yra pasakęs: "Visos muzikos galutinis tikslas turi būti Dievo šlovinimas ir sielos atgaivinimas." 300 metų prabėgo nuo to laiko, kai Baroko epochos genijus, sugrįžęs iš du mėnesius trukusios koncertinės kelionės, neberado mylimos žmonos ir septynių vaikų motinos Marijos Barbaros Bach. Ji užgeso mįslingai, visiškai netikėtai, būdama vos trisdešimt penkerių. Neliko ne tik jokio dokumento apie mirties priežastį, bet ir kapo – jos palaikai buvo sudeginti. Kompozitorius savo širdgėlą išliejo muzika, pasirinkdamas labai intymų instrumentą – smuiką. 1720-ieji žymi unikalaus ciklo smuikui solo "Šešios sonatos ir partitos" sukūrimo pabaigą. Manoma, kad garsioji "Čakona" iš Partitos Nr. 2 d-moll – muzikinis paminklas mylimai žmonai. Įdomu, kad ant viršelio J.S.Bachas užrašė "Sei solo". Itališkai tai reiškia ne tik "Šeši solo", bet ir "Esi vienas". Visa ciklo polifoninė muzika pasižymi giliais apmąstymais, kančia ir susitaikymu, alsuoja dvasios grožiu, atsidavimu Aukščiausiojo valiai. Prisilietimas prie šios muzikos ramina ir stiprina. Ne veltui J.S.Bachas, dažnai vadinamas sielų gydytoju, visus savo kūrinius pasirašydavo "Soli Deo Gloria".

Šio koncerto improvizacinį pradą diktuojanti polifonija – daugiabalsė, sutarimo reikalaujanti muzika, kurioje visi balsai yra svarbūs, turi savo melodiją: vienu atveju – pagrindinę, kitu – pritariančią. Be kurio nors balso muzikos audinys tampa nevientisas. Tik jos drauge sukuria tą vienintelį ir nepakartojamą skambesį. Tuo ir grindžiama programos "Ant sidabro tilto" idėja – sugretinti skirtingų laikotarpių, kultūrų, šalių polifoninę muziką, atskleidžiant dieviškumo pradą žmogaus kūryboje. Tilto simbolis mitologijoje reiškė ryšį tarp dangaus ir žemės. Šiuo tiltu žemėn nusileisdavęs Dievas, šventieji. Atlikėjai kviečia klausytojus pasivaikščioti tuo ypatingu sidabro tiltu ir patirti vidinės ramybės bei harmonijos šviesą.