Birželio 2 d. prasidėsiančio festivalio atidarymo vakaras skirtas italų kompozitoriaus sukurtai vienai pirmųjų ir ryškiausių verizmo srovės operų „Kaimo garbė“. Baigiamajame koncerte į mistišką viduramžiškosios Sicilijos pasaulį nukels didžiule dramatine jėga ir įspūdingu orkestriniu ir vokaliniu koloritu papildytas lenkų kompozitoriaus kūrinys.

XIX a. teatro hitas

Opera „Kaimo garbė“ – žinomiausias ir sėkmingiausias Pietro Mascagni kūrinys. Kaip teigia „Operos mėgėjo vadovo“ autorius Robertas Levine’as, šis Toskanoje, picerijos savininko šeimoje gimęs kompozitorius buvo kupinas prieštaravimų: buvo mylintis sutuoktinis ir tėvas, bet turėjo meilužę; buvo temperamentingas ir kupinas nevilties kaip ir visi jo herojai, kita vertus, pelnė didelę Italijos klausytojų ištikimybę.

Dėl teisės operą „Kaimo garbė“ pastatyti pirmiems kovojo tiek Europos, tiek ir Amerikos teatrai. Dar autoriui esant gyvam ši opera vien Italijoje, nuo jos pastatymo pradžios 1890 m., buvo atlikta 14 tūkst. kartų, o šiais laikais pasaulinėse operos scenose kūrinys atliekamas daugiau kaip 700 kartų per metus.

Operos libreto pagrindas – to meto vieno ryškiausių verizmo literatūros autorių Giovanni Vergos tuo pačiu pavadinimu sukurta novelė. Sulaukusi milžiniško populiarumo ir pripažinimo opera „Kaimo garbė“ tapo verizmo muzikos srovės pradininke, šios srovės manifestu, į pirmą planą iškeliančiu kasdienę buitį, psichologinius herojų išgyvenimus ir tamsiąsias žemiausių visuomenės sluoksnių gyvenimo puses.

„Kaimo garbės“ muzika papildyta lanksčia, aistringa kantilena, artima tautinei italų muzikai.

Anot R. Levine’o, nuožmiu realizmu pasižymintis kūrinys dažnai laikomas žiaurumo operoje įsikūnijimu. Operoje pasakojama tragiška meilės istorija, įvykusi tyliame XIX a. Sicilijos kaimelyje. Iš karo grįžęs kareivis Turidas sužino, kad jo mylimoji Lola ištekėjo už kito vyro. Nuo senų meilės ryšių Turido nesulaiko nei nauja mylimoji, besilaukianti jo vaiko. Liejasi aistros ir sielą virpinančios arijos.

Poetinės simbolikos opera

Rugpjūčio 27-ąją, paskutinį vasaros sekmadienį, festivalį baigs visiškai kitokia sicilietiška istorija. Trijų veiksmų Karolio Szymanowskio opera „Karalius Rogeris“ pastatyta pagal paties kompozitoriaus kartu su pusbroliu dramaturgu Jarosławu Iwaszkiewicziumi sukurtą libretą. Kompozitorius operą kūrė net šešerius metus – nuo 1918 iki 1924 m. Operos pasaulinė premjera įvyko 1926 m. Nors ir patyrė didelę impresionistų įtaką, lenkų kompozitorius išlaiko įspūdingą kūrybinį individualizmą, atsiskleidžiantį ir „Karaliuje Rogeryje“.

„Negaliu atsikratyti liūdesio – kad tai jau praeitis ir kad tikrai daugiau nieko panašaus nebegalėsiu parašyti“, – po premjeros rašė kompozitorius.

Viduramžių Sicilija, tapusi veiksmo vieta, sujungia asketišką ankstyvosios krikščionybės atmosferą su spalvingu ir paslaptingu bizantiškosios kultūros pasauliu.

Daugelis žinovų šią operą vadina didžiuliu atradimu ir nepakankamai įvertintu kūriniu. Kūrinio libretas jungia dvi temines kryptis – rytietišką ir antikinę. Veiksmas vyksta apie 1150 m. Sicilijoje, kur vietos karalius Rodžeris sužino apie atsiradusį naujos religijos įkūrėją. Iš pradžių pastarasis apkaltinamas dieviškumo įžeidimu, minia reikalauja jo mirties, tačiau sužavėtas jaunojo ganytojo švelnumo ir nuolankumo, valdovas jam dovanoja gyvybę. Tolesnėje istorijoje esti meilės burtų ir pavydo, dieviškos galybės, pažadinančios piligrimystės jausmą, o herojai keliauja iki pat Antikos. Tai drama apie tikėjimą, kurioje akcentuojama ne siužeto dramaturgija, bet poetinė simbolika.

Dramos turinys atsispindi muzikoje, kurios nuotaiką kuria ilgos ir lėtos vokalo partijos, švelni ir emocinga melodika ir įvairūs subtilūs orkestro garsai. Čia susipina grigališkojo choralo melodijos, viduramžių mistika ir poetiškas rytietiškas jausmingumas. Orkestruotė įspūdinga, tiršta ir subtili.

„Negaliu atsikratyti liūdesio – kad tai jau praeitis ir kad tikrai daugiau nieko panašaus nebegalėsiu parašyti“, – po premjeros rašė kompozitorius. Šis įspūdis neblėsta net ir po kelių dešimtmečių. Įtakingojo britų laikraščio „The Guardian“ apžvalgininkai „Karalių Rogerį“ pavadino „tobula opera tiems, kurie su šiuo žanru niekada nesusidūrę gyvai“. Nuo pirmojo pastatymo opera sulaukė didžiausių teatrų ir festivalių dėmesio. K. Szymanowskio kūrinys skambėjo Londone ir Palerme, Birmingame ir Varšuvoje, Monrealyje ir Niujorke, Paryžiuje ir Tokijuje, Bostone ir Sidnėjuje.

Skambės ir svečių balsai

„Gražus sutapimas, kad šiųmetį 28-ąjį Pažaislio muzikos festivalį pradėsime ir pabaigsime Sicilijoje, – sako festivalio meno vadovas, Nacionalinės premijos laureatas Edgaras Montvidas.

Didžiuosius festivalio atidarymo ir uždarymo koncertus jis vadina skirtingais savosios epochos pavyzdžiais. „Verizmo perlas „Kaimo garbė“ nukels mus į XIX a. Sicilijos kaimą, o rugpjūčio gale grįšime į I a. Sicilijos karaliaus Rogerio laikus su lenkiškuoju Claude’u Debiusi vadinamo kompozitoriaus K. Szymanowskio opera „Karalius Rogeris“, – sako jis.

Pirmajame koncerte pasirodys Pažaislio festivalyje debiutuosiantis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras ir choras, diriguojami Ričardo Šumilos. Operą „Kaimo garbė“ atliks tarptautinė solistų komanda: latvių tenoras Aleksandras Antonenka, lietuvių sopranas Viktorija Miškūnaitė ir ukrainiečiai baritonas Andrei Bondarenka ir sopranas Maria Bondarenko.

„Festivalį baigsime gurmaniška muzikos puota kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Kauno valstybiniu choru, bosu Brettu Polegato (Italija–Kanada), sopranu Lauren Fagan (Australija) ir kitais solistais, diriguojant maestro Gintarui Rinkevičiui“, – apie didžiuosius šių metų festivalio koncertus kalbėjo festivalio meno vadovas. Į sceną kils ir pats E. Montvidas – jis atliks ir vieną iš pagrindinių operos „Karalius Rogeris“ vaidmenų.

Abiejų operų dramatiškus ir spalvingus pasakojimus iš senųjų laikų Sicilijos gyvenimo sustiprins ir paryškins XVII–XVIII a. italų architektūros meistrų sukurto Pažaislio vienuolyno ansamblio aplinka, kurioje vyks abu koncertai.