Pereiti į pagrindinį turinį

Peizažai iš A. Galdiko kelionių bloknoto

Įkandin neseniai Kaune vykusios dailininko Adomo Galdiko (1893–1969) tapybos darbų iš privačių kolekcijų parodos pristatomi šio Lietuvos moderniosios dailės pionierių piešiniai.

A. Galdiko paveikslas
A. Galdiko paveikslas / Organizatorių nuotr.

Produktyvus kūrėjas

A.Galdikas XX a. lietuvių tapybos kontekste išsiskyrė polinkiu į jautrų, metaforišką, apibendrintą ir estetizuotą meną. Dailininkas priklauso nepriklausomybės idealų subrandintai menininkų kartai, branginusiai savo tautos istoriją, puoselėjusiai atsikuriančios valstybės kultūrą. Dailės istorikų jis apibūdinamas kaip nepailstantis naujų išraiškos kelių ieškotojas, siekęs pažinti naujų meno stilistinių srovių priemones ir galimybes.

Savo kūryboje A.Galdikas patyrė daug įvairių įtakų. Greitai susižavėdavo naujovėmis, tačiau beatodairiškai atmesdavo viską, kas buvo svetima vaizdo lyrizmui ir poetikai.

A.Galdiko įvairiapusiškumą liudija platus kūrybinis laukas: dailininkas daug tapė, dirbo grafikos srityje, iliustravo knygas, sukūrė scenografijas Valstybės teatre daugiau nei dešimčiai spektaklių, aktyviai reiškėsi ir pedagoginėje sferoje.

Talentų ugdytojas

Kartu su žmona, būsimąja aktyvia visuomenės veikėja ir Lietuvos pedagogikos klasike Magdalena Draugelyte, pedagoginę veiklą pradėjo Tambove, dėstydami lietuvių karo pabėgėlių vaikams. Po 1918 m. nepriklausomybės atkūrimo Galdikai grįžo į Lietuvą ir tęsė pedagoginę veiklą Laikinojoje sostinėje.

A. Galdikas kartu su Justinu Vienožinskiu reorganizavo Aukštuosius piešimo kursus į Kauno meno mokyklą. 1923 m. joje buvo paskirtas Grafikos sektoriaus vadovu. Dailininkas ugdė tokias asmenybes kaip Telesforas Valius, Vytautas Kazimieras Jonynas, Viktoras Petravičius, Marcė Katiliūtė, Telesforas Kulakauskas, Jonas Steponavičius. T.Valius pavadino A.Galdiką "genialiu mokytoju", gebėjusiu "uždegti studentuos meilę grafikai, (...) subrandinti studento kūrybą mokyklos laiku taip, kad vėliau be pašalinės pagalbos galėtų vystyti, ieškoti ir atrasti savo meniškiausias nuotaikas grafikoje".

Dailininkas vertino studentų darbštumą, ir pats buvo disciplinuotas bei sistemingai dirbdavo. Keldavosi šeštą ryto, eidavo į gamtą, pasivaikščiojimų metu daug eskizuodavo. Devintą jau būdavo dirbtuvėje ir čia praleisdavo po 8–14 val. Autorius buvo itin reiklus sau, kritiškai vertino savo kūrinius, retai džiaugėsi rezultatais. Gamtoje ir kelionėse visuomet turėdavo kūrybai būtinas priemones. Nuolat eskizavo, darė įvairius škicus, juodraštinius etiudus, juos laikė vertinga sumanymo brandinimo dalimi. Taip susiformavo autentiškas kūrybos metodas: pagal natūroje atliktus piešinius ir eskizus dailininkas kurdavo daug to paties motyvo variantų, ieškodavo ritminių masių ir spalvinių sprendimų. Surasta dailininko norima išraiška demonstruodavo meistriškumą.

Pripažintas pasaulyje

Aukštąjį išsilavinimą A.Galdikas įgijo Sankt Peterburge Barono A.Štiglico techninio piešimo mokykloje. Papildomai lankė tapybos ir pedagogikos kursus Dailės akademijoje. 1924–1925 m. tobulinosi Berlyne, lankėsi Londone ir Paryžiuje. 1931 m. galerijoje "Atelier Francais" Paryžiuje surengė personalinę parodą, kurią palankiai įvertino meno kritikas Waldemaras George'as.

1937 m. Pasaulinėje parodoje "Arts et techniques dans la vie moderne" Paryžiuje eksponuotas jo didelio formato triptikas "Lietuva" laimėjo "Grand Prix".

1944 m. A.Galdikas pasitraukė į Vokietiją, dėstė "Ecole des Arts et Metiers", surengė personalinę parodą Fraiburgo "Augustiner" muziejuje. 1947 m. persikėlė į Paryžių, dalyvavo grupinėse ir personalinėse parodose Amsterdame, Baden Badene, Tiubingene, Kisingene, Frankfurte, Paryžiuje. 1952 m. persikėlęs į JAV, susižavėjo Niujorku.

Netrukus pakito ir stilistika: A.Galdikas atsisakė lietuvių tradicinės dailės motyvų, pasinėrė į lyrinės abstrakcijos įtakoje atsiradusius spontaniškus koloristinius eksperimentus. Toliau produktyviai dirbo: per aštuoniolika JAV praleistų metų dalyvavo 22 personalinėse ir grupinėse parodose.

Unikali ekspozicija

Parodoje pristatomi A.Galdiko kūriniai eksponuojami pirmą kartą. Dvi dešimtys piešinių buvo sukurti 3–4-ajame XX a. dešimtmetyje dailininkui lankantis pajūryje, keliaujant Žemaitijoje. Dominuoja peizažas, tai svarbiausias A.Galdiko kūrybos žanras.

Eksponuojamiems vaizdams būdingas aukštas žiūros taškas, tolimas horizontas. Dailininkas tarsi sklendžia virš materialaus pasaulio, kartais jo darbų formatas primena plačiakampio objektyvo fiksuotą vaizdą.

Gamtos harmonija buvo tapusi neišsenkančiu įkvėpimo šaltiniu, savo santykį su natūra A.Galdikas įkūnijo ekspresyvia maniera: nervingais linijos linkiais, štrichais, jautriai fiksuodamas smulkiausias detales.


Kas? A.Galdiko piešinių paroda "Kelionių bloknotas".

Kur? Galerijoje "Aukso pjūvis".

Kada? Veikia iki 2017 m. sausio 31 d.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų