J. Zikaras – vienas žymiausių Lietuvos tarpukario skulptorių, kuriam teko išskirtinė užduotis – sukurti Lietuvos nepriklausomybės simbolius, įprasminančius valstybingumą, tačiau jo skulptūrinis palikimas neatskleidžia viso kūrybinio menininko kelio. Dailės studijų pakraščiuose likusiuose jo piešiniuose atsiveria asmeniniai išgyvenimai, kasdienė rutina, kūrybiniai atradimai ir inspiracijos.
J. Zikaro meniniame palikime yra per 100 piešinių, kurie saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ir Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje. Piešiniai atspindi visus menininko kūrybinius etapus, kurie glaudžiai susiję su skirtingais miestais: trumpą studijų laikotarpį Vilniuje (1904–1906), studijas ir gyvenimą Sankt Peterburge (1906–1918), kūrybą ir pedagoginį darbą Panevėžyje (1918–1929) ir Kaune (1929–1944).
Zikaras. Ateities miestas II. XX a. 2 deš. / Organizatorių nuotr.
Ivetos Dabašinskienės kuruojamoje parodoje pristatomi lakštai atveria duris į menininko kasdienybę. Piešiniai ir eskizai – daug intymesnis raiškos būdas, kurį galima prilyginti dienoraščiui.
Ypatingas dėmesys skiriamas kūrybinėms inspiracijoms, naujoms idėjoms, kurios nepasiekė žiūrovų akių. J. Zikaro piešiniuose matomi ir simbolizmo atspindžiai, jaučiama monumentalaus Egipto meno įtaka. Viena aktualiausių piešinių dalis veda ateities miesto takais: daugiabučių eilės, rūkstantys kaminai ir tamsuma atskleidžia sąsajas su pramonės augimu, naujais konstrukciniais elementais, kurie keitė miestų veidus.
J. Zikaras palietė ir praeities temą, kuri jo piešiniuose asocijuojasi su nykstančiais architektūriniais objektais nakties fone. Parodoje pristatomi ir nedidelio formato piešiniai su gamtos objektais, kurie išsiskiria nauja, skulptoriaus piešiniuose iki tol netaikyta piešimo technika.
Zikaras. Gėlė. XX a. 2 deš. / Organizatorių nuotr.
Šalia šių J. Zikaro kūrybinių ieškojimų eksponuojami ir studijų laikų vyrų aktų piešiniai, XX a. 3-iojo dešimtmečio skulptūrų eskizai – moterų aktai. Šis sugretinimas – neatsitiktinis. Skulptorius nuolatos buvo kritikuojamas dėl akademiškos skulptūros manieros, tačiau jo vidinis pasaulis buvo kur kas gilesnis ir įvairesnis, paveiktas aplinkos, kuri jį supo.
Kas? Paroda „Kasdienybės užrašai. Kitas Juozo Zikaro veidas“.
Kur? Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.
Kada? Atidarymas rugsėjo 21 d. 17 val. Veiks iki gruodžio 31 d.
Naujausi komentarai