Po ilgų tylos mėnesių tvirtu žingsniu į sceną žengsiantis orkestras kviečia sugrįžti į koncertų salę ir iš naujo atrasti muzikos grožį, atgaivinti širdis ir pasisemti jėgų bei džiaugsmo.

Pasirinkti kūriniai skleidžia energiją, kuri padeda atsinaujinti ir kartu pasakoja apie tai, kas stabilu, pastovu, suteikia šviesos ir vilties.

Orkestras diriguojamas maestros Adrijos Čepaitės atliks L. van Beethoveno, W. A. Mozarto ir O. Respighio kūrinius.

Kiekvieną kartą ruošdamasi savo pasirodymams dirigentė Adrija Čepaitė kruopščiai pasirenka kūrinius, kurie išsiskiria ne tik muzikine linija, tačiau turi ir ypatingą prasmę. Šis koncertas ne išimtis, nes jame skambėsiantys opusai klausytojams dovanos naujos jėgos, kuri reikalinga atsinaujinti ir šviesiomis mintimis žengti į naują dieną.

Dirigentė Adrija Čepaitė/Organizatorių nuotr.

„Besiruošiant šiam koncertui ir galvojant apie jame skambėsiančius kūrinius, visą laiką mintys sukosi apie dangų, visatą, nežemišką kūriniją. Norėjosi rasti atsvarą šiomis dienomis vyraujančiam nepastovumui, nenuspėjamumui. Tad pasirinkti kūriniai skleidžia energiją, kuri padeda atsinaujinti ir kartu pasakoja apie tai, kas stabilu, pastovu, suteikia šviesos ir vilties“, – apie koncerto programą kalba dirigentė Adrija Čepaitė.

Šviesos, lengvumo ir optimizmo temą puikiai papildo pasirinkta O. Respighio siuita „Paukščiai“, kupina teigiamos energijos, žaismingumo ir nevaržomo polėkio.

Koncerte skambėsianti L. van Beethoveno uvertiūra „Prometėjo kūriniai“ op. 43 tik patvirtina maestros žodžius. Graikų mitologijoje Prometėjas vaizduojamas kaip didis pasiaukojantis titanas, kuris nepakluso Dzeusui, už netobulumą norėjusiam išnaikinti žmoniją ir sukurti naują. Prometėjas manė, kad žmones galima tiesiog patobulinti. Ir nutaręs tai padaryti, pavogė dangiškąją ugnį ir atnešė ją į Žemę.

Šviesos, lengvumo ir optimizmo temą puikiai papildo pasirinkta O. Respighio siuita „Paukščiai“, kupina teigiamos energijos, žaismingumo ir nevaržomo polėkio.

Koncerte orkestras atliks bene žinomiausią W. A. Mozarto Simfoniją nr. 41 C-dur, KV 51, dar vadinama „Jupiterio“. Taip ji pavadinta kompozitoriui siekus sukurti didingą epinę struktūrą: iškilminga pirmoji dalis, sukurianti šventinę nuotaiką, antroji dalis – šiek tiek lyriškesnė, turinti nepakartojamą muzikinį motyvą, kuris atsikartoja visoje kompozitoriaus kūryboje, bei veržlumu ir nuožmumu išsiskirianti trečioji. O finale plėtojama tema kartojama keletą kartų, dinamiškai auga ir pasiekusi didžiulę įtampą – sprogsta.

Orkestras kartu su dirigente kviečia klausytojus nepraleisti šio koncerto ir kartu pajusti muzikos grožį, pamatyti jos skleidžiamą šviesą.