Prezidentas Antanas Smetona į kino teatro ,,Romuva” sceną žengs spalio 9, 19, 21 dienomis, kuri taps dviejų istorinių asmenybių – A. Smetonos ir Augustino Voldemaro susitikimo vieta.

Ar 1940 metais Lietuva turėjo kitokį pasirinkimą, ar galėjo pasipriešinti ginklu sovietų okupacijai ir kodėl to nepadarė? O gal reikėjo sudaryti sąjungą su hitlerine Vokietija? Ar A. Smetona išsigandęs pabėgo iš Lietuvos perbrisdamas upelį, o gal šiuo veiksmu užkirto kelią sovietams konstituciškai įteisinti okupaciją?

Į šiuos klausimus mėgina atsakyti Kauno kino studijos kūrybinė grupė su režisieriumi Vytautu Balsiu, sukūrusi spektaklį ,,Smetona” pagal Gedimino Jankaus pjesę ,,Kybartų aktai”.

Puikiai pažįstamas teatro ir kino aktorius Ramūnas Šimukauskas, sukūręs begalę vaidmenų teatre, talentingai televizijoje parodijuojantis įvairius personažus – šį kartą išskirtiniame ir atsakingame Prezidento A. Smetonos vaidmenyje.
Aktoriaus R. Šimukausko neįmanoma atpažinti spektaklio reklaminiame plakate. Stulbinamas grimerių darbas privertė suabejoti net Ramūno mamą, ar tai tikrai jos sūnus. ,,Kai su kūrybine grupe parengėme spektaklio plakatą, parodžiau jį savo mamai, o ji manęs netikėtai paklausė: O kokį vaidmenį tu spektaklyje vaidini..?” – prisiminė juokaudamas R. Šimukauskas.

Po spektaklio premjeros, vykusios birželio mėnesį, žinomas teatrologas ir profesorius Petras Bielskis negailėjo Ramūnui pagiriamųjų žodžių: ,,...Ramūnas Šimukauskas neabejotinai jau priklauso didžųjų lietuvių aktorių kastai. Jis valdo didelę vidinę jėgą ir įtaigą, virtuoziškai jaučia formą ir subtilią pilietinę atsakomybę. „Aš – A. Smetonos pusėje“ – teigia aktorius. Vadinasi, jis Prezidento vaidmeniui ieškos intelektualių bruožų, vyraus idealizmas, atkaklumas. Ikonografiškai vaidmuo sukurtas nepakartojamai tiksliai, sukrečiančiai...“

Spektaklio veiksmas vyksta 1940 metų birželį Lietuvos pasienio mieste Kybartuose, greta Marijampolės. Prezidentas A.Smetona palieka Kauną, o jo amžinas oponentas, buvęs bendražygis ir nesutaikomas priešas A.Voldemaras, grįžta skubiai iš Berlyno į Tėvynę. Scenoje vaizduojamas šių dviejų iškilių asmenybių susitikimas, kuris istoriškai neįvyko.

Spektaklio režisieriaus Vytauto Balsio teigimu, ,,pjesės autorius G.Jankus pateikia menamą, tačiau labai įtikinamą sceninį įvykį, kuris paremtas menine kalba ir aistringu istorinių priežasčių ieškojimu, kas kaltas dėl Lietuvos likimo 1940 metais. Autorius per personažus kreipiasi į žiūrovą, pateikdamas faktus, įvykius, klausimus. Spektaklyje keliami klausimai be galo aktualūs ir šiandien: ar pati Lietuva sprendžia savo tautos pasirinkimą ir likimą?

A.Voldemaro vaidmenį režisierius patikėjo aktoriui Sauliui Bagaliūnui, sukūrusiam ne vieną ryškų ir įsimintą vaidmenį režisieriaus Vytauto Balsio spektakliuose.

Spektaklyje veikia ir trečiasis personažas – Paternalijus, arba Likimas, kurį vaidina aktorius Remigijus Endriukaitis. Jis komentuoja spektaklio veiksmą, keičia pasakojimo aplinkybes, pats persikūnija į J.Pilsudskį, J.Paleckį, A.Hitlerį ir kitas istorines asmenybes. Spektaklyje šoka – Birutė Monstavičiūtė, spektaklio dailininkai – Inga Kažemėkienė-Žukauskienė, Šarūnas Juknys, apšvietimo dailininkas – Vladas Šerstabojevas, kompozitorius – Vidmantas Bartulis, video projekciją sukūrė – Gytis Stučka ir Aistė Tėvelytė, reklamos ir dizaino sprendimai – Mantvidas Žalėnas, Donatas Savickas, Audrius Arlauskas.