Baigiantis vasariui Kaune svečiuosis "Trys seserys". Šis rusų klasiko Antono Čechovo ir režisieriaus Rimo Tumino susitikimas nenustoja stebinti savo išmone, teatrališkumu ir karčiu gyvenimo džiaugsmu.

Vilniaus mažajame teatre sukurtas spektaklis pasakoja istoriją apie praeities nuosmukį ir naujojo pasaulio iškilimą, bandymą prie jo pritapti. Trys seserys: Olga (akt. Vaida Būtytė), Maša (akt. Valda Bičkutė) ir Irina (akt. Gintarė Latvėnaitė), užaugusios Maskvoje, pasakojimo metu gyvena provincijoje ir didmiestį vis prisimena kaip tobulo gyvenimo simbolį, nepasiekiamą, bet verčiantį žmones stiebtis iki savųjų idealų.

2005 m. sukurtas spektaklis tarytum simboliškai atvėrė naujai įkurtų namų – Valstybinio Vilniaus mažojo teatro duris. Gal todėl į klasiką kas kartą naujai žvelgiantis R.Tuminas pasirinko savo spektakliu pasakoti ir kalbėti apie vaikystę.

"Vaikystė turi savo spindesį ir išlaiko saugumo jausmą. Jautiesi saugus, nes esi apsuptas savų žmonių, artimųjų. Kai šeima ima nykti, nyksta ir saugumas. O mane visuomet žavėjo pradingusieji. Šiam spektakliui buvo iškelta idėja sukurti specialią platformą, sceną tai prarastajai vaikystei ir saugumui. Paprastai vaikystė mumyse išlieka nebyli, tačiau labai dažnai, svarbiausiose gyvenimo situacijose ji staiga netikėtai pasirodo, tarsi nušvinta priešais akis", – sakė R.Tuminas. Taip režisierius tarsi sujungė praėjusią seserų vaikystę ir suaugusio gyvenimo tikslą – Maskvą – į vieną abstraktų, kartais vis sužvilgantį brangakmenį.

Vis dėlto R.Tuminas nesiėmė kurti nei graudžios istorijos, nei skųstis dėl praėjusio laiko. Atvirkščiai: spektaklis kupinas teatrinės žaismės, jaunatviškumo, gaivos ir įkvėpiančio grožio. Atmosfera yra tiesiog užpildyta užkrečiančiu šventiškumu, kurį kurti padeda ir Adomo Jacovskio scenografija ir Fausto Latėno muzika.

Režisierius šiame spektaklyje su žiūrovais dalijasi savo stebinančia išmone ir vaizduote, paradoksalių ir netikėtų sceninių sprendimų rinkiniu, tačiau tuo pat metu, pasak teatro kritikų, jis susumuoja visą iki tol nuveiktą darbą teatre.

Spektaklio melancholišką tragizmą stiprina veikėjų nykstantis džiaugsmas, liūdesys ir  keliami egzistenciniai klausimai ir prieštaravimai: "Žmogui yra įgimta aukštai mąstyti, bet kodėl jis taip ir nepakyla?"; "Mes kuriame ateitį, kurios vėliau ir negyvensim"; "Laimės mums nebuvo, nėra ir nebus, laimė – tai mūsų palikuonių dalia"; "Gyventi šiam pasauly – nuobodu". Unikalios Rimo Tumino "Trys seserys" solidarizuojasi su visais, kuriuos kamuoja nepakeliama būties lengvybė. Ir tas savęs atpažinimo momentas yra nepaprastai svarbus.

Kas? Vilniaus mažojo teatro spektaklis "Trys seserys".
Kur? Nacionaliniame Kauno dramos teatre.
Kada? Vasario 26 d. 18 val.