Po ovacijomis sutikto spektaklio Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius dr. Egidijus Stancikas pakvietė jubiliatus į Didžiąją sceną. Čia jų laukė sveikinimai ir gėlės. E. Stancikas perskaitė Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės atsiųstą sveikinimą. Jame šalies vadovė akcentavo: „Kaip jautrus ir atsakingas kūrėjas Jūs padarėte didelę įtaką Lietuvos teatrui. Tai teatras, kuriame drąsiai keliami žmogaus egzistencijos klausimai, moralinės dilemos. Jūs Lietuvai padovanojote legendą – „Barborą Radvilaitę“.  Jos likimas tapo ir Lietuvos istorijos paralele – esame galingesni už prievartą ir mirtį. Dėkoju už įsimintinus ir visai tautai svarbius kūrybinius darbus, o svarbiausia – už bekompromisį  tvirtos moralės ir drąsos pavyzdį, kurį rodėte ir rodote. Tegul teatro mūzos Jums neša kūrybinį įkvėpimą.“ Taip pat teatro vadovas režisieriui Jonui Jurašui perdavė Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimą, kuriame pabrėžiama: „Sukūrėte teatro laboratoriją, kurioje skleidėsi aktorių talentai ir buvo dosniai dalinama patirtis, ryškėjo aktorių individualybės, buvo tiesiamas kelias nepriklausomybės link.“   

Lietuvos Respublikos Kultūros ministro sveikinimą tą vakarą perduoti  buvo paprašytas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas. Jis jubiliatams negailėjo šiltų ir nuoširdžių žodžių: „Neįsivaizduoju geresnės vietos Jūsų jubiliejui, kaip ši, Kauno dramos teatro scena.  Čia gimė ypatingos idėjos ir vaizdiniai. Jūsų kūrybinė sąžinė ir stipri valia sukūrė drąsius spektaklius. Nežinau, ar nuo to Jūsų gyvenimas tapo lengvesnis, geresnis, tačiau mano kartai tai buvo viltis, tegul ir momentinė. Jūs paskleidėte naujas vertybes, kurios vadavo iš rutinos ir nuobodaus realumo.“ Po to G. Kėvišas įteikė  Kultūros ministerijos garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“, skirtą režisieriui J. Jurašui ir rašytojai A. M. Sluckaitei. „Už ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už kūrybinę drąsą ir raišką, iniciatyvas inspiruojančią bendruomenę. Už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką,“ –  skambėjo vizito į užsienį išvykusio ir renginyje negalėjusio dalyvauti Kultūros ministro žodis.

Kaune daugiausiai spektaklių sukūrusius menininkus pagerbė ir Kauno miesto savivaldybė. Šventėje dalyvavęs miesto mero pavaduotojas Vasilijus Popovas pilnutėlės Didžiosios scenos žiūrovų akivaizdoje įteikė aukščiausią Kauno miesto savivaldybės apdovanojimą – Santakos I laipsnio garbės ženklą. V. Popovas džiaugėsi galėdamas kartu su kauniečiais ir miesto svečiais sveikinti jubiliatus, nes būtent Kauno teatre įvyko svarbiausi menininkų gyvenimo įvykiai. „Teatras yra Jūsų gyvenimas ir mes labai džiaugiamės, kad šiandien esame kartu“, – sakė vicemeras.

Taip pat pagerbti jubiliatų atvyko ir Lietuvos rašytojų sąjungos atstovė poetė Erika Drungytė. Sujaudinta matyto spektaklio, E. Drungytė išreiškė savo padėką aktoriams ir kūrėjams: „Kaip nuostabu, kad spektaklyje ir kūrinyje, ir su mumis visais kiekvieną dieną, tais, kurie kuriame, yra mirusiųjų ir gyvųjų poetų bendrija –  visada jaučiame tikros kūrybos pamatą. Visada išlieka tai, kas tikra – tikra poezija, tikra proza, tikras teatras. Tai verčia plakti širdį, atsiverti, verkti, mylėti. Miela kolege rašytoja Aušra, gerbiamas režisieriau, visų gyvų ir mirusių poetų bei rašytojų vardu sveikinu Jus ir labai dėkoju.“

Kauno teatro vardu sveikino generalinis direktorius E. Stancikas prisipažindamas, kad sunku padėką išreikšti žodžiais, nes režisieriaus vedami aktoriai augo ir brendo jo sukurtuose spektakliuose kaip aktoriai, asmenybės ir piliečiai.  Taip pat E. Stancikas pasidžiaugė, kad kur kūrėjai bebūtų nublokšti –  į Ameriką, Japoniją ar Vokietiją  – tikraisiais kūrybos namais buvo, yra ir išlieka šis teatras. Vadovas padovanojo knygą, į kurią sudėta pjesė  „Iliada“,  ir perfrazuodamas perskaitė poeto Antano Baranausko eilėrašt, parašytą vyskupui Motiejui Valančiui: „Linksmi ir sveiki, per ilgus laikus, brangiausi Jurašai, būkit pripilti laimės, apsupti meilės, mylistos Dievo netrūkit...“.  Finaliniu sveikinimo akcentu tapo viešnios iš Jungtinių Amerikos Valstijų Jūratės Navickas dovana – Lietuviško ąžuolo lapų vainikas, kuris papuošė režisierių. Po to visi sustoję sugiedojo jubiliatams „Ilgiausių metų“. 

Emocijų kupiną vakarą reziumavo sukaktuvininko J. Jurašo žodžiai: „Esu labai sujaudintas. Šitas teatras yra mano tikrieji namai. Tačiau tai, ką pasiekiau, nebūtų įvykę, jeigu neturėčiau savo kelrodės žvaigždės, savo tikriausio draugo ir meilės bei pasiaukojimo simbolio Aušros.“ Šiuos žodžius palydėjo plojimai, o režisierius tęsė: „Ačiū  jums labai. Neužsitarnavau tokios pagarbos, stengsiuosi ir ateityje, jeigu leis likimas ir geri dangaus ženklai, nuveikti dar ką nors. Pažiūrėjus į skaičių 80, nukrečia šiurpas, tačiau 8 – tai infinity – begalybės ženklas. Esu laimingas šiandien ir  noriu pasidalinti laime ir džiaugsmu su Jumis visais. Ačiū.“ 

Knygynuose netrukus pasirodys rašytojos A. M.s Sluckaitės knyga „Spektaklių ir sapnų klavyrai“, aprėpianti visą režisieriaus kūrybinį laikotarpį.