Nostalgiškas atsisveikinimas

Nors dėl ekspertų išvadų lapkričio pabaigoje "Romuvos" kino teatras buvo priverstas nutraukti filmų rodymą, o Tarptautinį moterų filmų festivalį "Šeršėliafam" ir kitus numatytus renginius skubiai perkelti į Tado Ivanausko zoologijos muziejaus erdves, gruodžio mėnesio pradžioje legendinio kino teatro fojė tebevyko edukacinės animacinės dirbtuvės jauniausiems miestiečiams.

"Moksleiviai "stop motion" technika kūrė tikro judesio iliuziją ir gilinosi į animacijos pasaulio subtilybes. Vėliau simboliškai kino teatro fojė surengėme ir paskutinę kino peržiūrą", – nostalgiškai žvelgdama į kelių savaičių senumo įvykių liudininką – sniego senį su dovanų maišu, šyptelėjo laikinoji "Romuvos" kino teatro vadovė Monika Inčerytė.

Dabar erdvioje fojė glaudžiasi tuščios kėdės ir stalai, tarp kurių zuja darbininkai. Apie priverstines kino teatro atostogas liudija ir įvairiais lankstinukais uždengta kasa prie centrinių pastato laiptų.

"Nors kapitalinis remontas buvo seniai numatytas, nesitikėjome, kad jį pradėsime taip greit", – kalbėjo M.Inčerytė. Atlikus paruošiamuosius pastato tvarkymo darbus ir architektų ekspertizę, paaiškėjo, kad yra esminių, plika akimi nematomų, tačiau grėsmę lankytojų saugumui keliančių pastato defektų. Siekdama išvengti galimų nelaimių, "Romuvos" bendruomenė buvo priversta imtis skubių veiksmų.

Sumažės sėdimų vietų

"Eime paskui mane", – link kino salės, kur įkyriai džeržgė gręžtuvai, pasuko M.Inčerytė. Užgulę amfiteatrą keli darbininkai čia ardė medinę jo konstrukciją. Likusieji akimis matavo kalną dvispalvių kėdžių, ant kurių dar prieš mėnesį sėdėjo ištikimiausi miesto kinomanai.

"Dalis jų keliaus į vieną Kauno rajono kultūros centrą. Kita – į naujas "Romuvos" erdves. Likusios kėdės bus utilizuotos", – ranka braukdama raudoną atlošą, su salės senbuve atsisveikino laikinoji vadovė.

Baigus remontą, čia atsiras naujos kėdės. Tiesa, padidinus sceną, sumažės erdvė, skirta žiūrovams, todėl vietoje 450 sėdimų vietų teliks 200.

"Jei atvirai, visos jos niekada ir nebūdavo užimtos, – miklius darbininkų rankų mostus ir akyse nykstančius, reikalavimų neatitikusio amfiteatro griaučius stebėjo pašnekovė. – Jis per siauras. Žinoma, žiūrovai niekada nesiskundė, kad netelpa, tačiau dabar vietoje 1 m, jie gaus papildomus 20 cm, todėl kėdėse galės įsitaisyti ir ilgakojai."

Tai, kad "Romuvos" kino teatras uždarytas, dar nereiškia, kad mieste atsiras kino vakuumas.

Išardę amfiteatro konstrukciją, darbininkai imsis opiausios kino salės vietos – lubų. Planuojama, kad jos bus sutvarkytos iki sausio pabaigos.

"Kas toliau? Toliau laukia kelių mėnesių pertrauka. Jos metu bus rengiamas techninis "Romuvos" pastato modernizavimo projektas. Vėliau – statybos darbų pirkimas. Tikimės, kad jau rudenį galėsime raitotis rankoves didiesiems darbams", – mintimis kalendoriaus lapelius vartė M.Inčerytė.

Neatsisveikina su žmonėmis

Nors ant legendinio "Romuvos" kino teatro durų jau kurį laiką kabo priminimas apie nepatogumus, nemaža dalis miestiečių esą vis dar klibina pagrindinio įėjimo durų rankeną. Neretai suskamba ir laikinosios vadovės telefonas.

"Tai, kad "Romuvos" kino teatras uždarytas, dar nereiškia, kad mieste atsiras kino vakuumas. Tęsime savo veiklą ir toliau", – ramino pašnekovė.

Sausio pabaigoje, o vėliausiai – vasario mėnesio pradžioje "Romuvos" bendruomenė miestiečius pakvies į naujas erdves. Kol dar nepasirašyta sutartis, M.Inčerytė nenorėjo atskleisti tikslios vietos, tik prasitarė, kad kaip ir anksčiau, taip ir dabar kinomanai bus laukiami Laisvės alėjoje.

"Pasikartosiu. Nors tokios pačios salės ir senojo kino teatro Kaune nėra, mums ypač svarbu tęsti veiklą kitose, alternatyviose erdvėse. Svarbu, kad kauniečiai turėtų prieigą nekomerciniam kinui ir įvairiems festivaliams", – laikinai atrasti "Romuvą" kitose erdvėse ir tęsti ne vieną dešimtį metų trukusią bičiulystę kvietė M.Inčerytė.