Renginio išvakarėse jis atsakė į keletą naujienų agentūros ELTA klausimų.

- „Žalgirio“ arena, kur gruodžio 27-osios vakarą vyks šventinis koncertas „Kalėdiniai stebuklai“, galimai bus erdviausia iš tų salių, kuriose iki šiol Jums teko koncertuoti. Kaip esate nusiteikęs tam pasirodymui gimtinėje, kai jau beveik 20 metų gyvenate toli nuo jos?

- Mūsų su broliu Alvidu grupės „Rondo“ laikais, kai koncertuodavome, Kauno sporto halė negalėdavo sutalpinti visų norinčiųjų patekti. Reikėdavo koncertams kelių dienų ir ne po vieną kartą kasdien koncertuodavome. Prisimenu ir senuosius Vilniaus sporto rūmus, ir Vingio parką, Kernavės slėnius...Tai - iš tikrųjų koncertams buvo nemenkos erdvės. Tačiau, tiesa, tokioje arenoje dar neteko koncertuoti. Ima jaudulys ne tik dėl didžiosios „Žalgirio“ arenos, bet ir dėl pasikeitusio Lietuvos klausytojo. Labai laukiu šito susitikimo.

- Pasiklausiau iš įrašų giesmių, kurias sukūrėte ir atliekate. Jos - skaidrios, lengvos, džiugios, visai nepanašios į Lietuvos bažnyčiose giedamas giesmes. Ką besakytumėte, bet jose daug ir legendinio, to pirmojo „Rondo“, sukurto Jūsų su broliu Alvidu praėjusio amžiaus devintą dešimtmetį, dainų dvasios. Jei atvirai, ar neapmaudu, kad dabartinė populiarios muzikos klausytojų karta gal ir nežino, jog „Margarita“, „Pelenė“, „Egle, mano sese“, „Čia Lietuva“ bei kitos dainos yra Jūsų autoriniai kūriniai, bet ne tų, kurie jas dabar scenose atlieka „Rondo“ vardu?

G. Tautkaus asmeninio arch. nuotr.

- Tikrai, buvo daug populiarių dainų. Kas jas klausė ir mėgo, pagarbiai prisimena ir originalų „Rondo“, ir mane, kaip dainų autorių ir atlikėją. Na, o šiandieninėje mano muzikoje daugiausia pasikeitimų tekstuose, tačiau muzikinis stilius, harmonija išlieka panašūs. Aišku, unikaliausia dovana - balsas - nepasikeitęs, kuo, tikiuosi, neapvilsiu ir ankstesnės muzikos gerbėjų.

- Kai sakote: mano dainos - mano senojo „Aš“ atspindys, mano giesmės - mano naujojo „Aš“ atspindys, koks tas naujasis Gintautas Tautkus? Ar jis paskaito atsiliepimus apie save internete, na, kad ir tokius: „Kaip ilgiuosi „Rondo“ su broliais Tautkais“, „Gintautas turi nuostabų balsą, dabar be jo „Rondo“ jau nebe ta grupė, kurią mes mėgome ir žavėjomės“?

- Kaip neskaitysi, - skaitau ir gerbiu žmonių pasisakymus. Tačiau šitiek metų prabėgo... „Rondo“ jau niekados nebebus ta pati grupė, nors ir susirinktų visa originali jos sudėtis. O ir tų laikų muzikos gerbėjai jau pasikeitę. Manau, kad visa tai labai glaudžiai susiję su amžiumi bei laikotarpiu. Na, bet malonu išgirsti mėgstamą, vaikystėje girdėtą dainą. Ir puikiai suprantu klausytoją, kuriam norisi išgirsti dainą su originaliu balsu ir atmosfera.

„Rondo“ laikais neturėjau jokių natūralių „ganytojiškų“ gebėjimų. Negalėjau nei pamokslauti, nei mokyti, nei kalbėti žmonių akivaizdoje. Tik dainuodamas jaučiausi saugiai.

- Viename iš retų pastaraisiais metais Jūsų duotų interviu prisipažinote niekada netikėjęs, jog būsite pastorius. Gal papasakotumėte apie savo gyvenimo virsmą, parodžiusį Jums visai kitokį kelią nei tas, kuriuo ligi tol ėjote?

- „Rondo“ laikais neturėjau jokių natūralių „ganytojiškų“ gebėjimų. Negalėjau nei pamokslauti, nei mokyti, nei kalbėti žmonių akivaizdoje. Tik dainuodamas jaučiausi saugiai. Ta antgamtinė malonė atsirado po susitikimo su Jėzumi. O „perversmas“ mano gyvenime įvyko po akistatos su mirtimi ir pragaro realybe prieš 28 metus. „Viešpatie, pasigailėk“, buvo mano pirmasis kreipimasis į Tą, kuris yra. Iki tol aš nežinojau kad Jėzus - Viešpats. Iki tol nežinojau, kad Jis mirė už mus ant kryžiaus ir prisikėlė iš numirusių dėl mūsų išgelbėjimo. Ir „kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas“ (Rom 10, 13).

Per pastaruosius 28 metus, diena po dienos mačiau Jo meilę ir malonę mano naujai gyvenimo pradžiai, kai po traumos buvau beveik „nurašytas“. Dievo meilė ir šiandien keičia mane su tikėjimu bei šviesios ateities viltimi. Ne tik mane, mano šeimą, vaikus, bet ir kiekvieną, kuris Juo pasitiki. Taip norėtųsi, kad Dievo meilė liestų kiekvieną klausytoją ir per mano dainas.

- Du iš penkių Jūsų vaikų yra gimę Airijoje. Kaip dabar gyvena Jūsų šeima, ar įmanoma gyventi vien iš muzikos? Kokius kelius vaikai pasirinko ar tebesirenka?

- Džiaugiamės, kai vaikai atranda savo dovanas ir pašaukimą gyvenime. Dirba dizaineriais, filmuotojais, o jaunesni dar mokosi. Visi vaikai - muzikalūs. Džiaugiuosi, kai kartu galime dainuoti ir šlovinti Dievą.

- Daugybė emigrantų žada sugrįžti į Lietuvą, bet grįžta tik nedaugelis. Ar Jūs nepuoselėjate planų parvažiuoti namo, ar savo namais jau laikote Airiją?

- Myliu savo gimtinę. Nors Airija svetinga ir graži, pasaulis platus ir viliojantis, tačiau širdis mano Lietuvoje. O dėl planų - kaip Dievas duos.

- Ko norėtumėte palinkėti didžiųjų metų švenčių proga tiems, kurie myli Jūsų muziką?

- Specialiai šiai švenčių progai gimė mano nauja daina, kurios žodžiais ir norėčiau pasidalinti: „Ateina Nauji, palaiminti metai į tavo gimtuosius namus“. Tai - sveikinimas, palinkėjimas ir malda, kad šie ateinantys būtų pilni Viešpaties malonės metai.

Dėkoju už pokalbį.