Gedertas Eliassas (1887–1975) – menininkas, susidomėjimas kuriuo bėgant metams vis labiau auga. Jo kūryba yra turtinga ir įvairi, jis buvo apdovanotas stipriu ir unikaliu talentu bei milžinišku darbštumu. Tai buvo pasižymėjęs ir gerbiamas menininkas, kurio kartais netgi prisibijota – jo asmenybė visada buvo apgaubta paslapties.

Daugiau nei 1000 aliejinės tapybos darbų, šimtai akvarelių ir pastelės darbų, tūkstančiai piešinių, straipsnių apie meną – tai ryškus palikimas, kuriuo jis buvo įrašytas į Latvijos meno istorijos puslapius.

Šioje parodoje rodomi G. Eliasso darbai sukurti 4-ajame dešimtmetyje, tuo metu, kai gyveno su žmona Halina Kairiūkštyte-Jaciniene. Jis sukūrė ne vieną Halinos portretą, kurie buvo reikšmingi ne tik jo kūrybiniam palikimui, bet ir visam Latvijos portreto žanrui. Šis laikas buvo labai produktyvus – Eliassas sukūrė daugumą savo geriausių darbų.

Ekspozicijoje lankytojus nustebins garsios meno istorikės H. Kairiūkštytės-Jacinienės iki šiol nepažinta pusė – čia ją bus galima pamatyti kaip nuostabių eskizų kūrėją. Ji suprasdavo žmones, todėl jos piešiniuose meistriškai atsiskleidžia pasirinkto žmogaus charakteris. Ji yra sukūrusi daug autoportretų ir keletą mažų akvarelių.

H. Kairiūkštytės-Jacinienės eskizai yra rodomi pirmą kartą. Anksčiau nei viešai, nei menininkų bendruomenėje nebuvo žinoma apie šios dailės istorikės kūrybos apraiškas. Jos darbų yra apie 200, įskaitant ir sukurtus studentavimo laikais.

G. Eliassas gimė 1887 m. Jelgavos rajone. Baigęs pradinę mokyklą, toliau mokėsi Jelgavos gimnazijoje. Jo piešimo mokytojas Karlis Visneras (Karlis Visners) pastebėjo berniuko susidomėjimą menu ir paragino jį studijuoti tapybą pas savo buvusį studentą, jauną ir talentingą tapytoją Johaną Valterą (Johans Valters). Po kelerių metų G. Eliassas baigė mokslus privačioje žymaus Latvijos tapytojo, kuris įsteigė Meno akademiją, Vilhelmo Purvičio (Vilhelms Purvitis) studijoje Rygoje.

Kaip ir jo vyresnis brolis Kristapas ir sesuo Maija, Eliassas jau nuo mokyklos laikų buvo įsitraukęs į nelegalius politinius judėjimus. Jis buvo ypač aktyvus revoliucijos laikotarpiu – nuo 1905 iki 1906 metų. Jo studijos buvo nutrauktos, nes 1906 m. buvo areštuotas už revoliucinę veiklą. Netrukus jis buvo paleistas už užstatą ir bandė palikti Latviją.

Naujasis revoliucionierius atvyko į Europą  su suklastotu pasu (dabar jis buvo Ludvigas Teodoras Lilau), bet po septynerių metų grįžo kaip profesionalus tapytojas, o jo kolegos jį vadino labiausiai išsilavinusiu to meto Latvijos dailininku.

Pagal paties menininko pateiktą informaciją ir jo amžininkų atsiminimus, nuo 1910 iki 1912 m. Eliassas, prisidengęs savo naujuoju vardu, studijavo Briuselio Karališkoje menų akademijoje. Po studijų Briuselyje Eliassas išvyko į Paryžių. Čia studijavo iki 1913 m. balandžio. 1914 m. menininkas grįžo į tėvynę.

1919 m. G. Eliassas tapo vietinės Ekspresionistų grupės nariu. Jo darbai Rygoje pirmą kartą buvo eksponuojami 1919 m. retrospektyvinėje parodoje, kurią organizavo ekspresionistai. 1920 m. Rygos meno muziejuje vyko Rygos menininkų draugijos suorganizuota paroda, kurioje buvo eksponuojami 68 Eliasso darbai.

Savo didžiąją gyvenimo dalį Eliassas dirbo Latvijos meno akademijoje – pradžioje kaip aktų tapybos mokytojas, po to – Vaizduojamojo meno studijoje.

G. Eliassas yra laikomas pastoralinio žanro Latvijos tapyboje pradininku. Jo darbuose atsiskleidė nepakartojamos ir labai tikroviškos Latvijos sodybų ir jų žmonių kasdienio gyvenimo scenos. Menininkas kalbėjo be ideologinio entuziazmo ar sentimentalios didaktikos apie gyvenimą, kur gamta, žmogus ir darbas yra neatsiejami.

5-ojo dešimtmečio pabaiga ir 6-ojo dešimtmečio pradžia Eliassui buvo labai sunkus periodas. 1949 m. jo motina buvo ištremta į Sibirą, 1951 m. ištremtas ir brolis Kristapas, sesers Maijos ir jos šeimos likimas nežinomas. 1953-aisiais jis pats buvo priverstas palikti Meno akademiją.

Po šių dvasinių sukrėtimų Eliassas retai kada kūrė naujus darbus ir parodose eksponavo savo ankstesnius kūrinius. Jo aktyvus kūrybos periodas buvo nuo 3-ojo iki 5-ojo dešimtmečio. Antroje 6-ojo dešimtmečio pusėje G. Eliassas kūrė pasteles, daugiausia žmonių, kuriuos sutikdavo traukinyje pakeliui į Jūrmalą, portretus. Šie darbai buvo neparodiniai, ir menininkas beveik niekam jų nerodė.

Eliassas baigė tapyti 7-ajame dešimtmetyje. Jis sukūrė keletą įspūdingų darbų kuriuos pristatė parodose. Menininkas dirbo, kadangi negalėjo nedirbti. „Menas – Eliassui buvo tarsi muzika L. van Beethovenui, jo visų laikų didelė, vienintelė ir mylima nuotaka, kuriai jis pašventė savo gyvenimą“, – rašė jo žmona H. Kairiūkštytė-Jacinienė.

Paroda veiks iki lapkričio 27 d. 

Kas? Parodos „Halinos laikas ir Gederto menas“ atidarymas

Kur? M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune

Kada? Spalio 7 d., penktadienį, 17 val.