Šlienavoje (Kauno r.) ant marių kranto šįmet įsikūrė sielininkų kaimelis, taip bent trumpam atgaivindamas jau išnykusią medžių plukdytojų profesiją.

1959-aisiais, užtvenkus Nemuną ties Kaunu, upės vanduo per devynis mėnesius pakilo beveik 20 metrų. Naujosios Kauno marios užliejo 35 kaimus. Iš čia iškelta 721 sodyba, būsimajame marių dugne iškirsti miškai, sodai, žemėmis užversti sodybų šuliniai, iškeltos kaimų kapinaitės.

Keldamiesi į naujas vietas, gyventojai iš namų išsinešė ne tik svarbiausius daiktus, bet ir prisiminimus, kuriuos šalia marių gyvenantys žmonės saugoja iki šiol ir siekia perduoti ateities kartoms.

Iš pradžių nedidelis vietos žmonių susibūrimas, dainomis primenantis nuskendusius kaimus, ilgainiui išaugo iki įspūdingo renginio. „Pėdos marių dugne“ šįmet jau ketvirtus metus vilioja ne tik vietos gyventojus, bet ir Kauno bei Kauno rajono žmones.

Ankstesniais metais ant Samylų įlankos kranto buvo pristatytas šiaudinis kaimas, vyko senovinis turgus, teatralizuotos vestuvės.

„Man labai džiugu, kad tokiuose renginiuose susitinka vis rečiau besimatantys kaimynai – tai suartina bendruomenę. Tačiau ne mažiau svarbu, kad ta istorija, kuri jau daugiau nei 50 metų palaidota po vandeniu, iš tiesų gyva. Ir mes ją galime perduoti vaikams, anūkams, kad tie užlieti kaimai niekada neišnyktų“, – sakė šventės globėjas, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Samylų kultūros centro direktorė Jolanta Sidabrienė pasakojo, kad šiemet vykusi šventė skirta vienai romantiškiausių, o kartu ir sunkiausių – sielininko  –profesijai. „Kadaise abipus Nemuno buvo įsikūrę ištisi sielininkų kaimai, todėl ši profesija pakaunės krašto žmonėms buvo labai svarbi“, – sakė direktorė.

Sielininkai – žmonės rišantys medžių sielius ir plukdantys juos upėmis. Ši profesija anuomet buvo gana svarbi – daugelyje miškingų vietų nebuvo kelių ir geležinkelių, todėl patogiausias būdas gabenti medžius dideliais atstumais – paleisti juos plaukti pasroviui.

Vienai dienai ant marių kranto įsikūrusiame sielininkų kaimelyje šventės lankytojai galėjo išvysti, kaip gaminami sieliai, ragauti vietoje išvirtos žuvienės, lankytis amatininkų mugėje ir, žinoma, klausytis koncerto: folkloro ansamblis „Senolės“ ir saksofonininkas Juozas Stupinskas nustebino sujungdami džiazą ir folklorą. Dainuojamajai poezijai atstovavo „Baltos varnos“, o melodingajam rokui – Ramūnas Difartas su grupe.