Kauno kultūros centre "Tautos namai" įsikūrusioje alternatyvų scenos meno erdvėje "Šelteris" jis ves seminarus, kurių metu pristatys paties sukurtą metodą, leidžiantį atrasti raktą į individualią judesio estetiką, užmezgus autentišką dialogą tarp kūno, emocijų ir intelekto. Plačiau apie kursus ir choreografo šiuolaikinio cirko filosofiją – pokalbis su A.Safonovu.

– Šiandien įvairiakryptį ir daugiaveidį šiuolaikinį meną, taip pat – šokį ir cirką, apskritai apibrėžti yra gana keblu. Dažnas kūrėjas ar mokykla turi savitą viziją ir individualų tam tikros šiuolaikinio meno krypties suvokimą. Koks galėtų būti jūsų šiuolaikinio cirko apibrėžimas?

Menas yra mąstymas ir dialogas. Be šio suvokimo tu gali likti vienišas, viso pasaulio įžeistas menininkas.

– Man šiuolaikinis cirkas (ir menas) yra itin nuoširdus ir stiprus instrumentas komunikuojant su žiūrovais, kalbant aktualiomis temomis, naudojant suprantamą kalbą. Man šiuolaikinis cirkas yra lyg didžiulė smėlio dėžė, kurioje tavo dėmesį pagauna žaidimas, profesionalumas, dinamiškumas ir lavinimasis. Tai labai galinga esybė stebėti ir jausti.

– Lietuvoje šiuolaikinis cirkas dar tik žengia pirmuosius žingsnius. O kokia situacija yra Ukrainoje?

– Ukrainoje šiuolaikinis menas dar tik pradeda augti. Džiaugiuosi matydamas naujus kolektyvus, trupes, teatrus, kurie siekia menų sintezės, norėdami išreikšti savo idėjas ir mintis auditorijai. Šiuolaikinis cirkas čia yra populiarus. Paprastai menininkai susiburia mažesniuose miestuose kurti drauge. Gyventojai jų pasirodymus sutinka gana šiltai ir dėkingai. Mane liūdina tas faktas, kad valstybė ir toliau palaiko cirkus, kuriuose yra išnaudojami gyvūnai. Tai baisu. Bet džiugu, kad vis daugiau žmonių tam priešinasi ir su tuo kovoja. Kasmet didėja mitingų, akcijų ir protestų skaičius, kuriais siekiama išvaduoti gyvūnus iš vergijos. Mano akimis, tai yra teisinga. Aš labai palaikau šiuos veiksmus.

Ukrainoje yra daug švietimo įstaigų, bet dauguma jų neleidžia jauniems menininkams lavinti savęs ieškant savo individualumo. Jos gali tik pasiūlyti mokymus ribotoje senų pasaulėžiūrų sistemoje. Todėl jauni menininkai baigę studijas turi praleisti daugybę laiko dirbdami patys su savimi ir surasdami savą kelią ir kalbą santykyje su publika. Lavinimasis yra būtinas.

– Kuriate šiuolaikinio cirko ir šokio pasirodymus bei dalijatės savo patirtimi kūrybinėse dirbtuvėse visame pasaulyje. Esate susipažinęs su visomis pagrindinėmis judesio meno mokyklomis. Turite netradicinį, savitą požiūrį į judesio meną. Iš ko susideda jūsų judesio filosofija?

– Visas mano gyvenimas yra susijęs su judesiu, menu, šokiu, performansu, darbu su žiūrovais ir visais, kas nori lavinti save per judesį. Kūnas man yra komunikacijos su išoriniu pasauliu instrumentas. Pastaruosius septynerius metus keliauju po pasaulį, pristatydamas savo paties sukurtą metodą, leidžiantį lavintis žmogus visais lygiais – kūno, emocijų ir proto. Mano požiūrio pagrindas susideda iš šiuolaikinio šokio, fizinio teatro ir integralių-performatyvių menų. Visos šių menų rūšys man suteikė didžiulės patirties. Septynerius metus studijavau mentalines praktikas lavindamas mąstymą, dėmesį, energiją ir t.t. Supratau, kad galiu pagelbėti žmonėms tobulėti platesniame spektre. Ir šis suvokimas man suteikia didžiulę inspiraciją. Kursuose nėra svarbu, koks stiprus ir patyręs yra tavo kūnas. Šios dirbtuvės yra naudingos ir turi teigiamą įtaką kiekvienam žmogui, suteikdamos įkvėpimo, žinių ir patirties.

– Kokius įgūdžius privalo turėti cirko atlikėjas šiandien?

– Šiuolaikiniame pasaulyje menininkas privalo surasti nuoširdų atsakymą iš šiuos klausimus: kodėl aš esu scenoje; kokia kalba ketinu perteikti savo mintis publikai; apie ką ketinu kalbėti.

Esu atlikėjas ir šokėjas. Ir buvo labai kvaila eiti į sceną ir rodyti, koks esu kietas, koks patyręs ir pajėgus yra mano kūnas, kaip aš galiu atlikti daug įspūdingų pasirodymų. Tai buvo prieš devynerius metus. Ir tai buvo taip primityvu. Dabar aš supratau, kad menas yra mąstymas ir dialogas. Be šio suvokimo tu gali likti vienišas, viso pasaulio įžeistas menininkas.

– Nuolatiniame kisme egzistuojantį šiuolaikinį cirką, šokį, kaip ir kitas meno kryptis, darosi vis sudėtingiau ne tik suvokti, bet ir įvertinti. Koks, jūsų akimis, yra geras ir blogas šiuolaikinio cirko (ir šokio) kūrinys šiandien?

– Esu aplankęs daug festivalių skirtingose šalyse ir peržiūrėjau nemažai spektaklių. Tačiau mano atmintyje išliko tik tie, kurie nebuvo tik tai gražūs akims, bet stipriai paveikūs jausmų ir minčių atžvilgiu. Atviri, harmoningi, profesionalūs, gyvi pasirodymai – štai apie ką aš kalbu.

– Ko bus galima išmokti kūrybinėse dirbtuvėse festivalio "Cirkuliacija" metu? Kokiai auditorijai šie užsiėmimai yra skirti?

– Savo kūrybinėse dirbtuvėse sieksiu šių tikslų: sukurti laisvą ir draugišką atmosferą įgyjant naują patirtį; atsiriboti nuo konkurencijos ir vertinimo sistemos; pratimų ir žaidimų metu telkti dėmesį į kūną, jausmus ir mintis; ugdyti harmoningą fizinį, psichologinį, emocinį, kontaktinį, mentalinį lavinimąsi. Dalyviams pateiksiu ne pratimus ar jų kombinacijas, bet galimybę naudoti savo kūną ir judesį siekiant tobulėti skirtingais lygiais. Kviečiu dalyvauti ir profesionalius šokėjus, aktorius, cirko artistus, ir pradedančiuosius. Amžius nesvarbu. Ar jums 15, ar 50 – visi esate laukiami. Kaip parodė patirtis, kuo įvairesnė publika, tuo daugiau iš šios komunikacijos visi laimi.