Eriko Daugulio (1951–2012) paroda "Mažoji plastika" atskleidžia geriausias šio skulptoriaus technines subtilybes ir ryškiausiai dominavusias temas. Nedideliuose kūriniuose itin aiškiai matyti autoriaus noras siekti akademizmo arba priešingai – formas abstrahuoti. Toks – prieštaringas savo paties kūrybai, nevienalytis – parodomas E.Daugulis.

Grakščios formos

Mažoji plastika skulptoriui E.Dauguliui visada buvo artima – jis kūrė medalius, dekoratyvines skulptūras interjerui ir eksterjerui. Labiausiai pamėgtos skulptoriaus medžiagos buvo medis, marmuras, varis ir bronza. Nuo 1973 m. dalyvavo įvairiose parodose.

Šioje parodoje "Mažoji plastika", kuri skirta autoriaus kūrybai atminti, pagrindinis visose menininko skulptūrose dominuojantis objektas yra žmogus – ir kaip figūra, ir kaip esamybė. Menininkas mėgo tarsi ištempti, ištęsti savo skulptūros lipdinį ir taip sukurti grakštumo, liaunumo ir trapumo įspūdį. Tokios pat ištemptos figūros pasirodo ir šioje parodoje.

Pastebėtina, kad menininkas, vaizduodamas moteris, jas kurdavo kaip alegorines, simbolines figūras ir būtent daugiausia joms taikydavo šias prailgintas formas. Vaizduodamas vyrus jis rinkdavosi kiek kitokią manierą – čia stipriau pasireiškia akademizmo siekis, pastangos perteikti įtemptus kūno raumenis, vidinę ir fizinę vaizduojamojo asmens jėgą. Kiekvienas menininko kūrinys perteikia visus kitus darbus vienijančią nuotaiką – tarsi nostalgiją, tačiau ne persmelktą liūdesiu, o veikiau kažko laukimu.

Autorius savo kūrinius pavadindavo trumpais, vieno ar dviejų žodžių pavadinimais. Toks pats kukliai kalbus buvo ir apie savo kūrinius – kai tiek daug iškalbėta darbais, žodžiais nebeapsakysi jau nieko.

Jėgos išbandymas

Parodą geriausiai pradėti apžiūrėti nuo kūrinio "Šaulys", kuris eksponuojamas "Aukso pjūvio" galerijose erdvės pabaigoje. Kūrinys savo dydžiu išsiskiria iš kitų čia eksponuojamų darbų, nors menininkas vaizduoja tik aukštai iškeltą ir įtemptą šaulio ranką su lanku ir galvą plačiai pražiotomis lūpomis.

Skulptorius šiam kūriniui skyrė ypatingą dėmesį – skrupulingai perteikti šaulio raumenys, judesio gestas, stipriai jaučiama įtampa. Tarsi šaulys gintųsi, o ne pultų. Jaučiama baimė ir veriantis skausmas, o ne griaunanti jėga.

Itin panaši į kūrinį "Šaulys" skulptūra "Šauksmas" – taip pat į viršų iškelta ranka, plačiai išsižiojusi vyro burna, perteikiama įtampa, raumenų jėga. Skulptorius šiuose dviejuose kūriniuose tarsi lygina puolančiojo ir puolamojo ryšį.

Kūrinys "Nikė", sukurtas tais pačiais 2001-aisiais, kaip ir skulptūra "Šaulys", taip pat perteikia judesio gestą, veržimąsi į priekį. Nikė Graikų mitologijoje yra pergalės deivė, mene vaizduojama su sparnais. Tačiau E.Daugulio Nikė perteikia tarsi beprasmio veržimosi ir bereikalingos pergalės nuotaiką.

Šiuose ir kituose panašia maniera atliktose skulptūrose matyti, kaip menininkas elgėsi su bronza – nors kūriniuose ir skrupulingai perteiktos vienos ar kitos detalės, su pačia medžiaga autorius elgėsi šiurkščiai – matyti įvairūs įspaudimai, atlikti pirštais, medžiaga buvo grubiai minkyta. Būtent dėl tokio medžiagos apdirbimo ir kyla minėta kūrinių nuotaika – įtampa, baimė, prievarta.

Vakaro spalvos

Kiti E.Daugulio kūriniai jau kur kas labiau nugludinti ir glostyti. Ypač dekoratyvus kūrinys "Mėnulio mergaitė": aukso spalvos mergaitė, kurios juodi plaukai apsiviję jos kūną, stovi ant pusmėnulio. Juodos ir auksinės spalvos derinys suteikia kūriniui gracingumo, prailginta merginos figūra, plonas mėnulio diskas – grakštumo, todėl nenuostabu, kad šis kūrinys tapo E.Daugulio parodą reprezentuojančiu darbu ir puikuojasi parodos plakate.

Skulptūra "Vakaras" vaizduoja prailginto kūno jauną vyrą, rankomis įsitvėrusį už plonos metalinės konstrukcijos. Vyras stovi kryžiaus poza, jo kūnas į apačią smailas – atrodo kaip įkalta vinis. Skulptūra nedetalizuota, nors atlikta kaip ir įprasta E.Dauguliui – skrupulingai.

Ilgiau žvelgiant į šį darbą, pasijunta iš jo sklindanti ramybė – tarsi lėtai atsėlinantis ir užslenkantis vakaras. Nuo mažo šešėlio iki visiškos tamsos, o kūrinyje tai perteikiama nuo vinies smaigalio didumo iki plačiai ištiestų jauno vyro rankų.

Pagautas įspūdis

Kita ekspozicijoje itin išsiskirianti skulptūrų grupė – abstrahuoti darbai. Formos čia laužytos, tačiau aptakios, tarsi švelnaus kubizmo apraiškos. Kūrinys "Einanti" turi nemažai sąsajų su Marcelio Duchampo darbu "Laiptais besileidžianti nuoga moteris, Nr. 2", kuriame menininkas tyrinėjo lipančiojo žemyn kūno stadijas.  E.Daugulio kūrinyje moters figūra panašiai kaip ir M.Duchampo darbe išskaidyta dėl judėjimo pokyčio. Darbe fiksuojama, kaip atrodo judesys, sulipdytas iš daugybės kitų judesių.

Dar viena panašia abstrahuota kubistine maniera atlikta skulptūra "Liutnistė". Čia ryškus toks pats formų laužymas, jų stambumas ir nugludintas skulptūros paviršius.

Tokia darbų įvairovė, kurią buvo bandoma parodyti parodoje "Mažoji plastika", atskleidė E.Daugulio norą neprisirišti prie vienos temos ar technikos. Įžvelgiamas skulptoriaus eksperimentavimo siekis. Tačiau svarbiausia, ko savo darbais siekė menininkas – perduoti nuotaiką, akimirkos įspūdžio pagava ir žodžių, minčių, jausmų sutalpinimas į skulptūras.

Kas? E.Daugulio kūrinių paroda "Mažoji plastika".

Kur? galerijoje "Aukso pjūvis".

Kada? Veikia iki rugpjūčio 15 d.