Pereiti į pagrindinį turinį

Šokio teatras „PROmetėjas“ šokiu sieks išlaisvinti kūrybiškumą

2021-09-30 08:03
DMN inf.

Profesionalaus šokio meno sklaidos projektas „PROmetėjas“ jau apsilankė Žaiginyje, Jonavoje, Birštone, Stakliškėse ir Jiezne. Čia pristatyti keli Šeiko šokio teatro spektakliai ir šiuolaikinio šokio menininkų meno rezidencijos.

Toliau nešdamas šokį „PROmetėjas“ tęsia kelionę Kauno regione ir spalio mėnesį apsilankys Prienuose, Kaišiadoryse, Žiežmariuose, Palomenėje bei Domeikavoje – čia bus rodomi spektakliai „Žaidimas baigtas“ ir „Aside“, vyks Šiuolaikinio šokio asociacijos edukacinė programa moksleiviams bei dar viena, Mariaus Pinigio meninė rezidencija „Kūrybiško kūno anatomija“.

Kūnas yra kūrybiškas

Rugsėjo pabaigoje Prienų rajone įvyko net dvi meninės rezidencijos. Čia, Stakliškėse, su vietos jaunimu dirbo šokio menininkė ir pedagogė Indrė Puišytė-Šidlauskienė. „Nuo pirmos dienos su dalyviais mes žengėme dideliais žingsniais į priekį – jau pirmą dieną atlikome didelę dalį to, kas buvo numatyta kelioms dienoms. Išties labai jautėsi vaikų atvirumas ir nuoširdumas, noras eiti ir daryti, tai vedė į priekį, o laikas prabėgo akimirksniu.“ – jaunimo įsitraukimu ir gebėjimais džiaugėsi menininkė. Čia vykusios kūrybinės dirbtuvės „Intervencijos“ skatino atrasti santykį su aplinka – susipažinę su judesiu ir jį pajutę, dirbtuvių dalyviai kūrė skulptūras, įkūnydami jas kūne bei įkurdami aplinkoje.

Susipažinti su judesiu vietos bendruomenę Jiezne kvietė šokėjas Marius Pinigis. Nors čia buvo planuota taip pat dirbti su jaunimu, dirbtuvėmis susidomėjo bei įsitraukė ir nemažai suaugusiųjų. Šokėjas pastebi, jog šiuolaikinis šokis vis dar mažai pažįstamas ir daug kas jį išgirdę tikisi suskaičiuotų žingsnelių bei įvairių estetinių formų. Tuo tarpu kūrybinių dirbtuvių „Kūrybiško kūno anatomija“ metu M. Pinigis su dalyviais ne tik atliko įvairias užduotis, bet ir aiškino kūno anatomiją bei šokį, ugdė kūrybiškumą. „Dirbtuvių metu dirbome per kūno pajautimą, kalbėjomės apie kūną ir šokį, kaip įrankį pažadinti kūrybiškumą savyje. Dažnai žmonės įsivaizduoja šokį kaip konkrečių judesių junginius, kur viskas suskaičiuota sudėliota, kad atvažiuosiu aš ir kokią duosiu muziką, mes skaičiuosim skaičiukus ir dėliosim kojytes rankytes, o aš pradedu nuo filosofinių visokių minčių, daug kalbu ir pirmasis mūsų išeities taškas yra per vaizduotę. Svarbu, jog netaptume tik gyventojai savo galvoje, o kūnas – tik transporto priemone iš taško A į tašką B.“

E. Sabaliauskaitės nuotr.

Pokytis per šokį

M. Pinigis pastebi, jog žmonės dažnai nepasitiki savimi ar savo kūnu, ypač paaugliai. „Savęs priėmimo klausimas yra labai svarbus ir atėjau su žinute, jog nebijokime atrodyti kvailai ar kitaip, nei įpratę. Atliekant judesį kartais dalyviai sako „kokią nesąmonę čia darau“, tačiau nesąmonė šiame kontekste yra gerai, nes labai daug sąmonės yra išoriniame pasaulyje. Suprasti ir priimti dalykus mes įpratę racionaliai, per protą, būtinai juos paaiškinti. Tuo pačiu mes bandome paaiškinti ir sau patiems bei atrasti pretekstą kodėl mes judame... A. Kamiu yra pasakęs, jog gyvenime prasmės gal ir nėra, bet ją sukurti turime mes patys, manau, taip yra ir šokyje.“ – samprotauja menininkas.

I. Puišytė džiaugėsi, jog pavyko ne tik įtraukti susirinkusius dirbtuvių dalyvius, tačiau ir atnešti jiems pokytį. „Šiandien kiekvienas patiriame labai daug bėgimo, streso, esame spaudžiami daugybės įtampų. Kiekvienoje situacijoje mes galime arba nugrimzti ir užsidaryti arba žiūrėti kūrybiškai. Pavyzdžiui, kasdienybėje, erzina gaminti vakarienę, bet pagalvokime kaip tai galima padaryti ar pateikti kūrybiškai – atsisėsime prie stalo ir nuotaika bus kita, tai kels vidinę gerą emociją ir nuo to kis vidinis klimatas. Tačiau pirmiausia, norint pasiekti kūrybiškumo reikia atsiverti pačiam, nebijoti sau leisti bei priimti save.“ – mintimis apie kūrybiškumo svarbą kasdienybėje dalinasi pedagogė ir šokėja, šokio trupės „Ulna“ įkūrėja.

Šokis menininkų dirbtuvėse tapo įrankiu lavinant pasitikėjimą savimi ir skatinant kūrybiškumą. O dar viena Mariaus Pinigio meninė rezidencija „Kūrybiško kūno anatomija“ įvyks Ramučių kultūros centre, Domeikavos laisvalaikio salėje spalio 18–29 dienomis.

D. Merksaičio nuotr.

Pamatyti ir patirti

Į projektą „PROmetėjas” įsitraukė ir Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air”, šiuo metu švenčiantis dešimtmetį. Šokio teatro direktorius bei šokėjas Laurynas Žakevičius teigia, jog šokis yra neverbalinė meno raiškos forma, kuri žiūrovui palieka daug laisvės asmeniškai suprasti ar interpretuoti tai, ką pamatė. Spalio 10 d. šokio teatras „Low Air” Kaišiadorių kultūros centre pristatys spektaklį „Žaidimas baigtas”. Šokį ir vizualų meną apjungiantis gyvais muzikos garsais spektaklis ragina pasinerti į sapną, pažaisti su savo vaizduote ir nors kartą nebijoti pasilikti sapnuose. Spektaklyje pasirodys Lauryna Liepaitė, Airida Gudaitė, Laurynas Žakevičius, Povilas Laurinaitis, Adas Gecevičius.

„PROmetėjas” projektą spalio 14 dieną vainikuos Šeiko šokio teatro spektaklis „Aside”, vyksiantis Prienų kultūros ir laisvalaikio centre. Čia gilinamasi į saviraišką, noro būti suprastu, atstūmimo ir ryšio su kitu bei aplinka temas. Dviejų šokėjų nepaliaujamas, jautrus, tikslus judesys ir atšiauri elektroninė muzika scenoje atveria trapias žmogiškų santykių kūrimo pastangas. Spektaklio kūrėjai – tai šokėjų ir choreografų duetas Gintarė Marija Ščavinskaitė ir Nielsas Claesas, 2017 metais apdovanoti „Auksiniu scenos kryžiumi“, o spektaklio muzikos dizaineris – Andrius Stakelė.

Visą spalio mėnesį Žiežmariuose, Palomenėje, Kaišiadoryse ir Prienuose vyks Šiuolaikinio šokio asociacijos edukacijos moksleiviams, kurias ves asociacijos narys, šokėjas ir choreografas Petras Lisauskas. Edukatorius teigia, jog šokis – ne tik puiki alternatyva fizinio lavinimo pamokoms, tačiau ir kupinas kūrybinio džiaugsmo, savistabos ir motyvacijos. Edukacijų metu vyresnių klasių moksleiviai diskutuos ir teoriškai bei praktiškai susipažins su šiuolaikiniu šokiu.

Visi profesionalaus šokio meno sklaidos projekto „PROmetėjas“ renginiai nemokami.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų