Kaip atrodo paukščių giesmės stikle, galima pamatyti meno galerijoje "Aukso pjūvis" – joje šiuo metu eksponuojama Živilės Navikaitės unikalių papuošalų paroda – "Paukščių giesmės".

Poetinės miniatiūros

"Papuošalas yra svarbiausias moters prisistatymo pasauliui ar buvimo su savimi akcentas, atskleidžiantis jos savitumą, siekį nesusiniveliuoti", – sako Ž.Navikaitė. Vis dėlto menininkės kūriniai – daugiau nei papuošalai: juodo opalinio stiklo fone atsiveria jautri, poetinė miniatiūra, kurioje paukščio, žmogaus, medžio, mėnulio simboliais perduodama jutiminio pasaulio gelmė ir grožis.

Vienuose kūrinėliuose paukštis kalba su medžiu ar lietumi, kituose – su žmogumi, o ilgiau įsižiūrėjus imi regėti, kaip opalinio stiklo naktyje mėnulis virsta poetine laivelio metafora: joje paukštis prieš auštant pavirsta giesme, kurią pabudęs pro savo širdies langą girdi žmogus. Pažinęs ilgesį, laukiantis.

Taigi tai – intelektualūs, itin stilingi ir neabejotinai puošnūs kūriniai: švari forma, prabangi juoda opalinio stiklo spalva, stilizuotas, auksu, platina atliktas piešinys, brangiaisiais metalais inkrustuoti apvadai, suteikiantys papuošalams ne tik funkciją, bet ir žadinantys minties polėkį.

Naujos prasmės

Menotyrininkė Rūta Purvinaitė pastebi, kad naujausios menininkės kolekcijos dominantė – paukštis – atveria itin platų suvokimo lauką. Nuo seniausių laikų šis vaizdinys siejamas su prisikėlimo, atgimimo simboliu. Stilizuoti piešinio segmentai – paukštis, mėnulis gali būti įvairiai perfrazuojami, išprovokuoti atradimus ar dialogus.

Tiesą sakant, kaskart, kai Ž.Navikaitė pristato naują papuošalų kolekciją, ją sutinkame su nuostaba. Metafizinių piešinių variacijomis pasižymi ir naujausi papuošalai – miniatiūros. Klasikinių formų, ypač menininkės mėgstamo apskritimo, ovalo medalionai, vėriniai dekoruoti graviravimo technika atliktais piešiniais.

Ž.Navikaitės papuošaluose paukščio interpretacija, autorei pasitelkus poetišką vaizduotę, įgyja naujų prasmių, paukštis menininkės kūriniuose įkūnija troškimą skraidyti, slaptingą svajonę ir ilgesį, kelionę, švelnumą, maldoje gimusią giesmę.

Metafiziniai dialogai

Daugelyje Ž.Navikaitės papuošalų, kuriuos drąsiai galima vadinti poetinėmis miniatiūromis (taip ir norisi kitoje jo pusėje perskaityti eilėraštį), paukštis yra užsimerkęs, tarsi paniręs į metafizinio pasaulio gelmę, į viduje auginamą giesmę, į meilę, kurios visą gyvenimą ieškome ir alkstame kaip esminio būties pagrindo. Meilės, kuri kaip grožis, – tiesiog yra. Vienos miniatiūrose atpažįsti motinos ir vaiko besąlygiškos meilės grožį, kitose – mylimųjų auginamą viltį, dar kitose – žmogaus atvirą širdį metafiziniam skrydžiui.

"Dažniausiai dirbu naktimis, – prisipažįsta Ž.Navikaitė, – kai viskas aplink nurimsta, nutyla, atsitraukia buities rūpesčiai, miega dukrytė. Tuomet labai lengva susikaupti, išgirsti paukščius, panirti į naktį." Naktį, kurioje gera, saugu, slaptinga. Naktį, kai mėnulio laive užmatai praplaukiant neregėtą paukštį, giedantį amžinos meilės giesmę.

Kas? Ž.Navikaitės papuošalų-miniatiūrų paroda "Paukščių giesmės".
Kur? Galerijoje "Aukso pjūvis" Kaune.
Kada? Veikia iki birželio 30 d.