Kauno žydų religinė bendruomenė išleido atvirukų rinkinį, kuriame įamžinti įvairūs žydų architektūros paveldo objektai. Rugpjūčio 28 d. Kauno choralinėje sinagogoje įvyks vakaras, kuriame šis rinkinys bus pristatytas visuomenei.

Sinagogos buvo išniekintos

XIX a. Kaunas buvo tuometės gubernijos žydų kultūrinio ir religinio gyvenimo centras. Iki Antrojo pasaulinio karo žydai buvo neatskiriama Kauno gyvenimo dalis. Mieste gyveno maždaug 38 tūkst. žydų tautybės Lietuvos piliečių. Kaune veikė judėjų religinės mokyklos "Talmud Tora", realinės gimnazijos, sinagogos, labdaros įstaigos, prieglauda ligotiems ir vienišiems seneliams, vaikų ir našlaičių prieglauda, žydų ligoninė, sveikatos namai "Oze".

Padėtis apsivertė atėjus vokiečiams. Jau pirmosiomis okupacijos dienomis prasidėjo pogromai ir žiaurios žudynės. Naciai išniekino beveik visas Kauno sinagogas, o atimtus iš žydų gyvenamuosius ir maldos namus, mokyklas ir kitus pastatus pavertė ligoninėmis sužeistiems kariams.

Daugybė Kauno vietų yra pažymėtos ilgesnio ar trumpesnio žydų buvimo ženklais. Vis dėlto holokaustas nubrėžė ribą, už kurios liko didžioji dalis bendruomenės ir jos paveldo. Todėl apie Kauno žydų kultūros paveldo objektus yra žinoma labai mažai.

Originalus sumanymas

Kauno žydų religinė bendruomenė miesto Choralinėje sinagogoje "Ohel Jakov" yra įsteigusi Kauno žydų muziejų, kurio ekspozicijoje yra 21 dailininko Kęstučio Milkevičiaus (1953–2009) pastele tapytas paveikslas.

Netoli sinagogos daug metų gyvenęs menininkas įamžino įvairius žydų religinės ir visuomeninės paskirties pastatus. Piešiniai yra perkelti į atvirukus, kitoje jų pusėje lietuvių ir anglų kalbomis glaustai pateikta informacija apie šiuos pastatus.

Atvirukų rinkinys apie išlikusį Kauno žydų paveldą Lietuvoje išleidžiamas pirmą kartą. Nėra duomenų, kad kas nors būtų daręs panašų projektą kurioje nors kitoje Europos valstybėje.
Atvirukų rinkinį pristatys žydų kultūros tyrinėtoja Asia Gutermanaitė. Renginyje gros Natanas Bairakas.

Rinkinys reprezentuos Kauną

Atvirukuose, į kuriuos perkelti sinagogos muziejaus patalpose eksponuojami K.Milkevičiaus darbai, vaizduojami Kaune išlikę žydų architektūros paveldo objektai.

Projekto autoriai Kristina Mačiulaitytė ir Mauša Bairakas subrandino idėją paveikslams suteikti kitokią, kiekvienam apčiuopiamą formą. Šią kolekciją galima pavadinti dovana miesto svečiams, kuriuos su vaizduojamais objektais sieja bendra praeitis. Norėta, kad kiekvienas galėtų išsivežti apčiuopiamą atsiminimą.

"Tai reprezentuoja Kauną, nes labai dažnai visi projektai, susiję su žydų paveldu, kalba vien tik apie holokaustą, niekas nekalba apie tai, kas yra padaryta, kas yra išlikę, visi esame linkę kalbėti tik apie netektis, tačiau žydų paveldas nėra visiškai prarastas, jis yra išlikęs", – apie idėjos koncepciją paveikslams suteikti naują išraišką kalba viena projekto bendraautorių K.Mačiulaitytė.

Nelengva atpažinti

Įgyvendinti idėją nebuvo lengva. Tarpukario archyvuose pateikti adresai nesutapo su dabartiniais, pastatai nebenaudojami pagal tikrąją paskirtį, tad ir juos atpažinti buvo sunku.

"Kad tai mūsų ieškomas pastatas, galėjome suprasti nebent pagal langus, architektūrą. Kol viską atradome, praėjo ne vieni metai", – apie sunkumus pasakojo M.Bairakas.

Atvirukų kolekcijoje vaizduojama 20 išlikusių žydų architektūros paveldo objektų – tai nėra visi Kaune išlikę pastatai. Orientyras autoriams buvo pateikti religinio pobūdžio, su žydų kanonais ir teisėmis susijusius pastatus.

Parodos-pristatymo autoriai pabrėžia, jog šia kolekcija taip pat nori parodyti, kad žydų bendruomenė nėra tik tautinė mažuma, tai stipri Kauno visuomenės dalis, mieste nuo seno turinti gilias tradicijas. Choralinės "Ohel Jakov" sinagogos muziejus, kuriame eksponuojami atvirukais virtę paveikslai, šiemet švenčia savo veiklos dešimtmetį, tad kolekcija žymi ir bendruomenės pasiekimus.

KAS: atvirukų rinkinio "Išlikusio žydų paveldo pėdsakais Kaune" pristatymas-paroda.
KUR: Kauno choralinėje sinagogoje "Ohel Jakov" (E.Ožeškienės g. 13, Kaunas).
KADA: rugpjūčio 28 d. 18 val.