Lapkritį Nacionaliniame Kauno dramos teatre bus pristatyta premjera "Prisilietimas". Beveik metus socialinio meno projekto "Šokio laboratorija" kurtas spektaklis subūrė profesionalius šokėjus ir nuo visuomeninės bei kultūrinės veiklos izoliuotus neįgaliuosius.

Persikėlė į Kauną

"Norime parodyti, kad tokia partnerystė tarp sveikųjų ir negalią turinčių žmonių yra produktyvi, o rezultatas gali būti įdomus ir estetiškai gražus. Mes taip pat norime sukurti šokio trupę, kuri tęstų pradėtą darbą. Tai būtų bene pirmasis atvejis Lietuvoje, kai susiburia tokia kokybiško rezultato siekianti žmonių grupė", – pasakojo viešosios įstaigos "Socialiniai meno projektai" projektų vadovė Ieva Petkutė.

"Šokio laboratorijos" priešistorė – surengti mokymai, skirti profesionaliems šokėjams, norintiems dirbti su judėjimo sutrikimų ir kompleksinę negalią turinčiais žmonėmis. Anot I.Petkutės, ieškant partnerių Vilniuje teko išgirsti nuomonių, kad vargu ar į mokymus susirinks žmonių.

"Pagalvojau, o kodėl tai turi būti Vilniuje? Todėl nuvažiavau į Kauną, kur tuomet dar mažai ką pažinojau", – pasakojo I.Petkutė. Partneriu sutiko būti Lietuvos sporto universitetas (LSU), kuriame 2013 m. įvyko mokymai. Universiteto patalpose šių metų pradžioje pradėjo repetuoti ir "Šokio laboratorijos" trupė, sudaryta iš LSU šokio studentų ir bičiuliais vadinamų negalią turinčių žmonių.

Šoka su bičiuliais

"Projekte dirbame su "Šviesos dirbtuvėlėmis" – "Arkos" bendruomene Kaune. Ten tvyro draugystės atmosfera: nėra jokios įstaigai būdingos struktūros, santykiai draugiški: negalią turintys bendruomenės nariai vadinami bičiuliais. Mes irgi savo projekte vadiname juos bičiuliais. Kviesdami dalyvauti projekte jokių fizinių pajėgumo kriterijų jiems netaikėme. Pasiūlėme išbandyti", – sakė I.Petkutė.

Visi aštuoni šokį išbandę bičiuliai pasiliko projekte. Kartu su projekto vadove profesionalia šokėja Asta Brilingiene ir LSU studentais jie kuria spektaklį, kurį lapkričio mėnesį įvertins visuomenė. Tą patį vakarą savo šokio spektaklį "Apollo" pristatys šokio teatras "Aura".

"Šis procesas nelengvas, progresas yra labai mažas, reikia be galo daug kantrybės. Tikrai ne kiekvienas menininkas gali dirbti tokį darbą. Gali būti puikus individualus menininkas, bet tai yra darbas su grupe, kur, be savo individualaus kūrybiškumo, turi gebėti užmegzti kontaktą su kitais žmonėmis. Čia reikalingi bendravimo įgūdžiai, atvirumas ir nuoširdumas", – apie A.Brilingienę kalbėjo A.Petkutė.

Skatina kultūrinę įvairovę

Anot jos, vienam toks spektaklis gali patikti, kitam – ne, bet svarbu, kad būtų pasirinkimo galimybė. Kad šiandienos kultūros panoramoje galima būtų rinktis ir neįgaliųjų produkciją.

"Manau, kad kūrybinė veikla turi būti prieinama visiems ir visuomenės atsakomybė yra sudaryti tokias sąlygas. Visuomenėje kūryba asmenims, kurie turi intelekto sutrikimų, yra traktuojama kaip terapija. Manau, kad tai yra labai didelė klaida, nes terapija reiškia gydymą. Taigi visuomenė mano, kad yra kažkokia grupė žmonių, kurią reikia keisti, nes gydyti – tai padėti iš vienos būsenos pereiti į kitą. Įgimta negalia nėra liga. Tai tam tikri tavo ypatumai, kurie apriboja tavo galimybes visavertiškai dalyvauti veiklose, skirtose didžiajai daliai visuomenės", – teigė I.Petkutė.

Pasak jos, neįgalus žmogus yra apribotas savo prigimties ar gyvenime susiklosčiusių aplinkybių, todėl jam reikalinga aplinka, kur jis jaustų palaikymą, nepaisant jo ribotumo: "Manau, ne žmogus yra problema, o aplinka. Mūsų projekto tikslas yra griauti tuos stereotipus, kažkokias sienas tarp tų žmonių. Šokis yra dalykas, kuris patinka daug kam, nepaisant, kad turime skirtumų."

Patiria meną

Tai ne vienintelis viešosios įstaigos "Socialiniai meno projektai" projektas. Čia dirbančių žmonių veikla yra nukreipta į skirtingų sektorių bendradarbiavimą: sveikatos, socialinės apsaugos ir kultūros.

Anot I.Petkutės, menas, meninė veikla ir visas kūrybinis potencialas gali būti labai naudingas visuomenei, tačiau dėl kažkokių nesudarytų galimybių jis lieka neišnaudotas. Kaip ir muziejai – brangus valstybės projektas, kuris iš esmės skirtas kultūrinėms vertybėms išsaugoti, bet ne žmogui. Ar tikrai didžioji dalis žmonių galėtų pasakyti, kad iš muziejaus jie kažką gauna?

Todėl "Socialiniai meno projektai" ne pirmus metus įgyvendina projektą "Susitikime muziejuje", kurio metu muziejaus durys atveriamos retiems jo lankytojams: demenciją, Alzheimerio ir mokymosi sutrikimų turintiems žmonėms. Metodika, perimta iš Moderniojo meno Niujorke, įgalina žmogų patirti meną.

"Tokios veiklos vertė yra prasmingas laikas žmogui, kuris dėl gyvenimo aplinkybių yra įsuktas į gyvenimą "lova–stalas". Tai žmonės, kurie gyvena globos namuose ar šeimoje, ir turi labai mažai galimybių patirti impulsų iš aplinkos. Tai žmonės, kurių būsena yra nekintama arba blogėjanti. Demencija sergantis asmuo čia patiria stimuliavimą per vizualų kūrinį ir nors jo atmintis suprastėjusi, tokia patirtis sukuria emocinę atmintį. Jeigu išėjęs jis po valandos nieko neatsimins, yra moksliškai įrodyta, kad teigiama patirtis muziejuje jam padeda geriau jaustis kitose situacijose dar kurį laiką, kelias dienas", – pasakojo I.Petkutė.

Atranda kūrybos džiaugsmą

Dar vienas viešosios įstaigos projektas yra įgyvendinamas ligoninėse ir yra skirtas slaugos darbuotojams. Nuo 2012 m. žmonės, kurie paprastai neužsiima kūrybine veikla, savo darbovietėse tam tikru laiku, suderintu su darbdaviu, dalyvauja profesionalaus menininko vedamose kūrybinėse dirbtuvėse.

Atrodytų, kad sunku į tokią veiklą įtraukti slaugos darbuotojus, tačiau, anot I.Petkutės, žmonės noriai dalyvauja dirbtuvių veikloje ir sudaryti grupę problemų nekyla. "Slauga patenka į pavojingų profesijų sąrašą. Tai darbas, susijęs su daug streso, didele atsakomybe ir emociniu bei fiziniu smurtu", – pasak I.Petkutės, dirbtuvėse užtikrinama aukšta meninė kokybė ir jų veikla trunka konkretų laiką, kad pasibaigus projektui žmogus pats ieškotų galimybės tą veiklą tęsti arba suprastų, kad kuri nors kūrybinė veikla jam yra reikalinga.

"Paprastai tokio klausimo sau niekas nekelia, nes paskendę buities rūpesčiuose: darbai–parduotuvė–namai", – pasak I.Petkutės, svarbus šio projekto aspektas, kad yra atliekamas ir mokslinis jo vertinimas.

Artėja premjera

Spektaklių "Prisilietimas" ir "Apollo" pristatymas vyks lapkričio 12 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro "Rūtos" salėje (Laisvės al. 71, Kaunas), 17.30 val. Renginio trukmė 1.30 val. Renginys nemokamas.  Būtina registruotis tel. (8 37) 224 064. Projektą "Šokio laboratorija" įgyvendina VšĮ "Socialiniai meno projektai". Daugiau informacijos – tinklalapyje menasgerovei.lt.