„Erdvė Lietuvos širdyje jauniems menininkams labai reikalinga vien dėl to, kad jaunieji aktoriai ir teatro specialistai galėtų tapti universaliais profesionalais, kuriems „Teatro fabrikas“ taptų laiptu į didžiąją profesionaliąją sceną. (...) Projektas užprogramuoja, kad teatras visada turėtų galimybę parengti ir pasiūlyti žiūrovui tik geriausius aktorius, ypatingą sceną ir garsą, o ir jaunieji specialistai nenorės važiuoti mokytis svetur, nes turės geras sąlygas Kaune“, – BNS perduotame komentare teigia ministras.

Kauno dramos teatras yra parengęs vizualizaciją bei pateikęs ministerijai projektą, kaip teatro teritorijoje esančius du pastatus būtų galima pritaikyti jauniesiems menininkams. „Teatro fabrike“ būtų 300 vietų salė, repeticijų salės – viskas, ko reikia nedideliam teatrui. Skaičiuojama, kad norint sutvarkyti visus esamus pastatus, kainuotų 10 mln. eurų. Pirmuoju etapu „Teatro fabrikui“ erdvei tikimasi gauti 5 mln. eurų finansavimą.

Pasak Š. Biručio, projektas galėtų būti finansuotas iš Valstybės investicijų programos. Jis yra aptaręs projektą su teatru ir tikina, kad ministerija tikrai padės jį įgyvendinti.

„Per šiuos ketverius metus pabaigiame nemažai pradėtų projektų, todėl jau greitai atsilaisvins didelė dalis kultūrai numatytų valstybės investicijų lėšų. (...) Taip pat labai tikiuosi, kad dar šiemet bus priimtas Mecenavimo įstatymas, kuris paskatins verslą ženkliai prisidėti prie šio projekto“, – teigia ministras.

Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas BNS sakė, kad finansavimo šiam projektui turi vilčių sulaukti dar iš šios kadencijos Vyriausybės. Vis dėlto jis pripažino, kad kol kas „idėja rieda labai duobėtu vieškeliu ir labai daug dulkių ir neaiškumo apie viso to projekto įgyvendinimą“.

„Kaune jis yra verkiant reikalingas, kad išsaugotume jaunuosius kūrėjus“, – įsitikinęs teatro vadovas.

Birželį pristačius „Teatro fabriko“ idėją, tiek teatrų vadovai, tiek atstovai savivaldybių bei universitetų, pasirašiusių ketinimo protokolą dėl šios įstaigos steigimo, pabrėžė, kad Kauno regione tokios erdvės labai trūksta. Pasak jų, nesant vietos, kur jauni kūrėjai galėtų augti, repetuoti ir realizuoti savo idėjas bei mokytis, jie išvyksta iš miesto. Tuo metu į didžiąsias profesionalių teatrų scenas tokius projektus leisti būtų finansiškai rizikinga.

Tokios erdvės norėtų ir Kaune kuriantys jauni menininkai, jiems tai būtų proga tapti matomesniais bei susiburti vienoje vietoje ir dalytis idėjomis.