Klasikinis gobelenas
Jau tapo įprasta, kad "Meno parko" galerijoje eksponuojamos šiuolaikinės dailės parodos, pasižyminčios neretai ypač moderniu žvilgsniu, raiška, idėjų ir minčių išpildymu. Šįkart joje – klasikine gobeleno technika sukurti kūriniai, įamžinantys Lietuvių raštijos istoriją ir literatūros pradininkų portretus. Ir ką? Paroda ypač gaivi ir savotiškai netikėta, o ultramodernaus meno kontekste – kažkuo nauja ir pritraukianti dėmesį.
Galbūt todėl, kad šiuolaikiniuose kontekstuose imi ir pavargsti arba pradedi ieškoti kažko paprasto, nuoširdaus, ne giliai išmąstyto, o išjausto, sukurto iš širdies. I.Piliutytė per parodos atidarymą patikino, kad jos gobelenuose yra ne tik paprasti siūlai, bet ir driekiasi juose įausta širdies gija. Pamačius jos išaustus gobelenus, tuo abejoti netenka.
Ekspozicijos unikalumą lemia ir I.Piliutytės kūrybos ašimi tapęs retai tekstilėje pasitaikantis portreto žanras, tekstilininkė papildo menininkų Lili Janinos Paškauskaitės, Kazio Rimto Tarabildos, Konstantino Bogdano, Regimanto Midvikio, Prano Gailiaus (Prancūzija) gretas, kurie savo darbuose įvairiomis išraiškos priemonėmis jau įamžino lietuvių raštijos istoriją ir literatūros pradininkų portretus.
Tekstiliniai portretai
I.Piliutytei atspirties tašku tapo Martynas Mažvydas, o prie lietuviškosios raštijos paveldo ištakų ir iškilių asmenybių atvedė tautinio identiteto paieškos, domėjimasis istoriografiniais raštais, metraščiais, kronikomis, literatūros istorija. Ilgus metus kaupta informacija išsiliejo į tekstilinių portretų ciklą su Mikalojaus Daukšos, Danieliaus Kleino, Liudviko Rėzos, Bretkūno, Kristijono Donelaičio, Vydūno, Jono ir Antano Juškų, Jono Mačiulio Maironio, Enzio Jagomasto ir kitų iškilių asmenybių atvaizdais.
Tekstilinių portretų ciklas buvo eksponuojamas autorinėse parodose Seime, Lietuvos Respublikos konsulate Sovetske, Kaliningrado apskrityje, Kaune, Šilutėje, Kudirkos Naumiestyje, Vilkijoje ir kitur. Dailininkė surengė per 40 parodų Lietuvoje, dalyvavo tarptautinėse tekstilės parodose ir projektuose JAV, Vokietijoje, Japonijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Lenkijoje. Jos darbų turi įgiję Ispanijos ir JAV kolekcininkai, kūriniai reprodukuoti knygose "XXVII knygos mėgėjų metraštis", "Kauno Dainava" (2014) ir kitur.
"Gobeleno audimas – širdies dalelė, jėga suteikianti sparnus gyventi, kelianti dvasią aukštyn. Paprasti siūlai dega, šviečia, groja, kalba apie žmogaus vidinį pasaulį, charakterį ir laiką, – teigia 47 metus kūrybinį darbą dirbanti I.Paliutytė.
Aš džiaugiuosi, kad neapleidžia įkvėpimas. Manoji tekstilė buvo vakar, yra šiandien ir, regis, bus visada. Siūlo galia – begalinė.
Siūlo galia
1942 m. Veliuonoje gimusi I.Paliutytė nuo mažumės mėgo piešti, kurti, vaidinti. "Bet labiausiai mėgau "verpti". Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti", – prisimena tekstilininkė, šįmet pažyminti gražią gyvenimo sukaktį. Mokykloje jos gabumus dailei pamatė dailininkas Povilas Krivaitis, jis ir paskatino rinktis tekstilę, sakydamas, kad dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Ir buvo teisus, I.Paliutytė nėkart nesuabejojo tekstilės jėga ir galia. Pagarbą tekstilės profesijai menininkė išreiškė gobelenų ciklu "Odė tekstilei" (2009). Jos kūrybai įtakos turėjo Z.Varnauskas, L.Truikys, R.Luckienė, J.Mozūraitė.
"Susidomėjusi Prūsijos istorija, išaudžiau Lietuvos raštijos pradininkų M.L.Rėzos, A.Kulviečio, M.Mažvydo, K.Donelaičio, J.Bretkūno, D.Kleino, M.Daukšos, A.Besenbergerio, S.Rapalionio, Vydūno portretus, – teigia menininkė. – Norėjau išaukštinti, didžiuotis, išreikšti pagarbą žmonėms, sutvirtinusiems lietuviško žodžio ir Lietuvos kultūros pamatus. Sutapau su jų pasauliu, papildžiau savo jausmais, nes šie žmonės padarė daugiau negu galėjo. Jiems dar negimusiems gamta suteikė tai, kas vadinasi nemirtingumu. Kaip duonos reikėjo rašto, kalbos, mokslo. Jų sielos šviesa šviečia mums dabar. Tai gimtosios kalbos istorija."
Kuo daugiau žmonių žinos apie šiuos šviesuolius, tuo bus lengviau gyventi tautiškumo dvasia, sako menininkė.
"M.Mažvydas glaudžia knygą prie širdies. Katekizmas nėra didelio formato, bet M. Mažvydui ir net man – tai didžiulė, reikšminga mūsų pirmoji lietuviška knyga. K.Donelaitis šypsosi, nes jo vidiniame pasaulyje jau saulelė atkopia budinti svieto. Na, o aš džiaugiuosi, kad neapleidžia įkvėpimas. Manoji tekstilė buvo vakar, yra šiandien ir, regis, bus visada. Siūlo galia – begalinė", – sako I.Paliutytė.
Kas? I.Piliutytės paroda "VAKAR, ŠIANDIEN IR VISADA".
Kur? Galerijoje "Meno parkas".
Kada? Veikia iki rugpjūčio 26 d.
Naujausi komentarai