Keičiasi klausymo įpročiai

Puikiai pamenu laikus, kai buvau pamišusi dėl popmuzikos karaliaus Michaelo Jacksono, jo garbanos, krentančios per vidurį kaktos ir legendinio mėnulio žingsnio. Tuomet buvau gal aštuonerių, todėl šventai tikėjau, kad nei mano numylėtinis, nei kiti panašaus lygio scenos dievaičiai nedaro tam tikrų dalykų, tarkim, nevaikšto į tualetą. Bėgant metams suvokimas keitėsi, tačiau įsitikinimas, kad žvaigždės yra aukščiau mūsų mirtingųjų, liko.

„Mes aukščiau būname tik tada, kai stovime ant scenos. Dėl savaime suprantamų priežasčių“, – legendinės roko grupės „Thundertale“ siela vokalistas Laurynas Baškys sulig pirmuoju „Labas“ žavėjo paprastumu ir žemiškumu.

Įmantriais žodžiais nesisvaidė, nosies nerietė, plaukų, kaip roko muzikantai daro koncertuose, neplaikstė. Pirmiausiai į rankas paėmė dienraštį ir smalsiai pervertė kiekvieną puslapį.

„Laikraštis turi nemažai panašumo su albumu. Sakyčiau, toks archajiškas dalykas“, – popierinę spaudą, anot vokalisto, labai smagu imti ir skaityti, tačiau pastaruoju metu nemažai kas renkasi naujienų portalus. Dėl pasikeitusių įpročių žmonės muzikos klauso ne albumais, o singlais. Per dieną pasaulyje sukuriama apie 100 tūkst. dainų, kurios arba randa savo klausytoją ir nusėda jų grojaraščiuose, arba pasimeta gausoje.

Todėl grupė „Thundertale“, kaip sako jos nariai, laikosi principo gyventi ne internete, o scenoje, kurti ne dėl skaičiaus, bet dėl kokybės.

„Apie albumą pagalvojame, bet kol kas rašome dainas. Duok Dieve, kad jos sugultų“, – L. Baškys neskubėjo bėgti įvykiams už akių.

Smagiausia yra laukti, o kai įvyksta, vėl imi ruoštis kažkam ir vėl gyventi kitu laukimu.

Muzika – pašaukimas

Lėtai gurkšnodama kavą, į redakciją užsukusi trijulė prisiminė „Thundertale“ (liet. „Perkūno sakmės“) pradžią. 2002-aisiais susibūrę į sunkiojo roko grupę „Vors“, po dvejų metų muzikantai iškėlė „Thundertale“ vėliavą. Per devyniolika metų grupės sudėtis keitėsi, o vienu metu joje skambėjo ne tik gitaros, bet ir Labanoro dūda su birbyne. Šiandien grupės branduolys – Laurynas, Andrius Murauskas, Paulius Petrauskas ir Rokas Baškys. Pastarasis narys prisijungė vėliausiai, o visai neseniai paliko Kauną ir persikėlė arčiau Kupiškio.

„Bendrausime nuotoliu. Tokia praktika mums nenauja. Kažkada dalis grupės buvo Londone, bet į koncertus susibėgdavome“, – ilgamete patirtimi dalijosi grupės gitaristas A. Murauskas. Paklausti, ar prisimena savo aukso amžių, ar vis dar jo tebelaukia, roko atlikėjai tikino niekada apie tai negalvoję.

Nesvarbu, buvo vietoje nenustygstantys dvidešimtmečiai ar link ketvirtos dešimties artėjantys šeimų vyrai, apie muziką galvojo kaip apie dovaną, bet ne kaip apie pragyvenimo šaltinį.

„Dirbu su jaunais atlikėjais. Kartais pastebiu, kaip jie skaičiuoja, ar apsimokės rengti koncertą, kiek už jį gaus pinigų. Kai tau 40 ar 50 metų, turi apie tai galvoti, priešingu atveju būtų kvaila, bet kai tau aštuoniolika? Tuomet geriau net nepradėti. Mes negalvojome, tiesiog darėme. Žinoma, buvo visko – ir pakilimų, ir nusileidimų“, – apie grupės kelią sėkmės link pasakojo L. Baškys.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Spalvingas kelias

Nuo pat įsikūrimo grupė „Thundertale“ keitė visuomenės požiūrį į sunkiojo roko atlikėjus ir drąsiai eksperimentavo. 2011 m. rugpjūtį jie parengė ir atliko Lietuvos himno metalo versiją Kaune, Dariaus ir Girėno stadione prieš futbolo varžybas. 2013-aisiais „Thundertale“ pirmieji Lietuvos istorijoje parengė autorinę metalo programą kartu su Karinių oro pajėgų pučiamųjų orkestru, Kauno vaikų ir jaunuolių choru „Varpelis“, kviestiniais solistais.

Tais pačiais metais gruodžio pabaigoje išleistas albumas „Žemėj Lietuvos“ – taip pat išskirtinis Lietuvos metalo scenoje. Tapti žinomesniems ir labiau matomiems roko muzikantams padėjo ir televizijos projektai, kuriuose jie dalyvavo. 2010-aisiais grupė tapo TV3 rengto konkurso „Muzikos čempionų taurė“ nugalėtojais, o LNK konkurse „Lietuvos daina“ sulaukė didžiausio žiūrovų palaikymo. Dar po metų „Thundertale“ dalyvavo LNK projekte „Žvaigždžių duetai“, kur pasiekė pusfinalį. 2011-ųjų rudenį grupė dalyvavo LTV projekte „Yra šalis“. 2015 m. „Thundertale“ projekte „Chorų karai“ vedė Kauno choristus. Vienas įsimintiniausių ir didžiausių projektų, kuriame teko dalyvauti, – „Kadagys“. Tautinių šokių kovose rungėsi dešimt talentingų ansamblių su žymiais generolais priešakyje. Kaunui projekte atstovavo Kauno technologijos universiteto tautinio meno ansamblis „Nemunas“, operos solistas Liudas Mikalauskas ir „Thundertale“. Šiandien roko atlikėjų tempas nėra toks įtemptas kaip prieš dešimtį metų, o savo laiką jie dalija ne tik kūrybai.

„Reikia suderinti ir muzikavimą, ir asmeninius gyvenimus, ir kitus darbus. Žodžiu, muzikavimas ir kūryba yra didelė, bet viena dalių to labai greit besisukančio gyvenimo“, – kalbėjo L. Baškys.

Netradicinės vietos

Šaltuoju metu laiku roko muzikantai daugiau dirba studijoje, vasarą – koncertuoja. Netipiški požiūriu, roko atlikėjai neretai renkasi  netradicines vietas savo muzikai atlikti.

Daug metų rokas skamba ant Lietuvos piliakalnių: Sudargo, Rambyno, Dubingių, Mindaugo sosto. 2012 m. vasarį dalyvavę festivalyje „Vilties daina“, „Thundertale“ tapo pirmąja Lietuvos metalo grupe, koncertavusia Kauno valstybinėje filharmonijoje. Daugiau nei po dešimties metų pertraukos roko atlikėjai vėl čia sugrįžta. Tiesa, vieni ir su akustiniu skambesiu. Pastarąjį kartą toks koncertas vyko 2009-aisiais. Beje, taip pat Kaune, tik kiek kitokioje erdvėje, – klube „Džem’pub“. Pastaroji programa buvo nufilmuota DVD formatu, o jos pristatymas įvyko „Forum cinemas“ didžiajame ekrane.

„Kalbant apie muziką, žmogus kiekviename gyvenimo etape naujai pažiūri į tuos pačius dalykus. Todėl prie akustinės muzikos norime prisiliesti su dabartiniu požiūriu ir turima patirtimi“, – L. Baškys pasakojo, kad Kauno valstybinėje filharmonijoje, kurioje grupė publikai lenksis balandžio 25-ąją, skambės 20 dainų, apimančių visą grupės gyvavimo laikotarpį.

Kai kurios dainos girdėtos, bet naujai aranžuotos, kitos – nė sykio arba labai retai skambėjusios.

Gyvena laukimu

Iki koncerto likus vos kelioms savaitėms, grupės nariai gyvena laukimu, kuris labai primena kalėdinį laikotarpį.

„Smagiausia yra laukti, o kai įvyksta, vėl imi ruoštis kažkam ir gyventi  kitu laukimu, – L. Baškys neslėpė, kad laukimą lydi lengvas jaudulys ir nerimas dėl publikos. – Aišku, galima apsimetinėti kietais ir sakyti: nepatinka – jūsų problemos, kas norės – tas ateis. Netikiu tais, kurie taip sako. Jei atlikėjas ar grupė kuria muziką, jie daro tai, kad kiti žmonės klausytų. Turbūt mažai kas į klausimą, ar rašytų muziką ir grotų ją žinodami, kad į koncertą niekas neateis, atsakytų „taip“.

Akustinė muzika yra švelnesnė, o ir Kauno valstybinės filharmonijos erdvės gyvos, todėl grupei bus nemenkas iššūkis pernelyg nenusaldinti natų. Roko muzikantai juokavo, kad atėjusius į koncertą norėtų nustebinti geru didkepsniu, o ne desertu, todėl garso inžinieriams teks suderinti net menkiausius techninius niuansus, o grupės nariams – sudėlioti meninius taškus.

„Kol kas man patinka tai, ką turime. Manau, kad klausytojams irgi bus įdomu paklausyti“, – raudonai apsibraukti balandžio 25-ąją ir atvykti į Kauno valstybinę filharmoniją kvietė metaliniai „Thundertale“ vyrai.

Kol kas numatyti du koncertai. Pirmasis vyks Kaune, o balandžio 28-ąją – Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje. Kol kas apie akustinių koncertų tęstinumą „Thundertale“ grupės nariai negalvoja, tačiau jei viskas eisis sklandžiai ir publikai patiks, galvos apie koncertus ir kituose miestuose.