Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto galerijoje skambėjo fleitos ir pianino muzika, sklisdama po šviesią erdvę ir darniai įsiliedama į tapybos kūrinius, eksponuojamus kartu su projektu "MKČ: pustoniai" vykstančioje parodoje, kurioje paveikslus specialiai šiam renginiui kūrė tapytojos Laima Drazdauskaitė, Eglė Velaniškytė ir Aušra Andziulytė.

Projektas "MKČ: pustoniai"

Projektą, sujungiantį muzikus ir dailininkus bendroms kūrybinėms impresijoms, koordinavo tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio "Iš arti" meno vadovė kompozitorė Zita Bružaitė ir Lietuvos kompozitorių sąjungos (LKS) Kauno skyriaus pirmininkė, muzikologė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė.

Organizatorės džiaugiasi, kad projekto "MKČ: pustoniai" vizualiosios dalies įgyvendinimą kuravo žinoma Kauno meno lauko dalyvė, dailininkė, pedagogė, galerijos savininkė Irena Mikuličiūtė. Ilgametis muzikų bendradarbiavimas su šia menininke kupinas atradimų, įdomių, apgalvotų eksperimentų.

"Atkreipę dėmesį į M.K.Čiurlionio kiek mažiau žinomą, tačiau vertingą ir labai įdomią, kūrybinę sritį – fotografiją, menininkai ją pasirinko inspiracijų objektu būsimiems muzikos ir tapybos kūriniams kurti", – pasakojo K.Mikuličiūtė-Vaitkūnienė.

Spalio 29-ąją Kauno menininkų namuose skambėjo kompozitorių Giedriaus Kuprevičiaus, Giedrės Dabulskienės, Vidmanto Bartulio, Algimanto Kubiliūno ir Zitos Bružaitės kūrinių premjeros, kurias atliko fortepijoninis trio "Kaskados" drauge su fleitininku Valentinu Gelgotu. Koncertą papildė ir nedidelė menininkių L.Drazdauskaitės, E.Velaniškytės, A.Andziulytės paveikslų paroda, kurią nuspręsta perkelti į unikalią J.Vienožinskio menų fakulteto galerijos erdvę.

Parodos atidarymas taip pat buvo lydimas muzikos garsų – fleita grojo Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos dešimtokė Vaida Mikalajūnaitė (mokyt. Algirdo Treikausko klasė), fortepijono partiją skambino gimnazijos mokytoja ekspertė Aušra Bartkevičiūtė-Gelusevičienė.

Prisiliesti, bet nenudegti

Pasibaigus muzikinei daliai, parodos lankytojai buvo kviečiami apžiūrėti tapybos darbų. "Žinojau, kad G.Kuprevičius yra pasakęs, jog projektas "MKČ: pustoniai" yra solidus. Ši gerbiamo muziko nuostata man buvo svarbi pasirenkant L.Drazdauskaitę, E.Velaniškytę, A.Andziulytę. Menininkės kartu ir skirtingos, ir papildančios viena kitą", – apie projekto eigą pasakojo I.Mikuličiūtė.

Visos trys dailininkės, anot I.Mikuličiūtės, yra ryškios asmenybės: kuriančios, tikros, gilios, o gilūs menininkai tarpusavyje visada susikalba.

"Juk prie genijaus, koks buvo M.K.Čiurlionis, prisiliesti ne taip paprasta. Sunku nesudegti jo kaitrioje šviesoje, jo liepsnoje, išlikti", – sakė ji.

Kiekviena kūrėja atrado unikalų santykį su M.K.Čiurlioniu, kurio asmenybė ir kūryba palikusi gilių įrėžų kiekvieno lietuvio širdyje. "Mūsų trijų paveikslai įdomūs tuo, kad yra labai skirtingi. Sunku net pasakyti, kad mus visas tris įkvėpė vienas dalykas. Tai rodo, kad kiekvienas esame ypatingas ir savitas", – pastebi E.Velaniškytė.

Sujungdamas muziką ir dailę savo kūriniuose, M.K.Čiurlionis nesistengė pritapti ar, priešingai, nustebinti, jis stengėsi išlikti savimi, atskleisti savo požiūrį į pasaulį. Pasaulėvokos skirtingumas juntamas ir kiekvienos iš menininkių drobėse: atvirose, dvasingose, švytinčiose.

Tapybos impresijos

Projekte dalyvaujančios menininkės skirtingai suvokia M.K.Čiurlionio kūrybinį palikimą, tačiau visų darbus jungia noras išgrynintam žiūrovo žvilgsniui drobėse atskleisti naujas erdves.

Subtiliuose, skaidriuose tapytojos L.Drazdauskaitės paveiksluose spalvos dengia viena kitą, sluoksniuojasi kūrinių paviršiuose, kuriuose abstrahuoti motyvai čia ištirpsta, čia tveriasi vėl iš naujo. Menininkė sako įžvelgusi paralelę tarp fotografijos ir paveikslo užgimimo. M.K.Čiurlionis, fiksuodamas aplink jį esančius vaizdus, nuotraukose įamžindavo juos tokius, kokie jie yra iš tiesų. Tame paprastume yra labai daug grožio.

Tapyboje, kai menininkas regi objektą, motyvą kūriniui, nori suvokti jo plastinę pradžią. M.K.Čiurlionis parodo, kad mato objektą, sykiu atskleisdamas jo esmę – toks kelias yra artimas ir visoms trims tapytojoms. "M.K.Čiurlionis kūrė tuo laikotarpiu, kada Europoje formavosi mažų tautų nacionalinė intonacija. Menininkas stengėsi suvokti, kas yra Lietuva, kaip ji skamba, koks jos vidinis turinys", – pabrėžė L.Drazdauskaitė.

M.K.Čiurlionio pasaulėvoka artima ir tapytojai A.Andziulytei. "Šį kūrėją žinau nuo mažų dienų. Jis yra kitoks, išsiskiriantis lietuviškos tapybos kontekste. Erdvės ir šviesos pojūtis, juntami jo kuriamoje muzikoje, tapyboje, grafikoje, fotografijoje, atskleidžia kūrėjo požiūrį į pasaulį, į matomą ir nematomą puses. Kūrinys tampa durimis, perėjimu į kitą erdvę. M.K.Čiurlionį aš jaučiu per erdvę ir šviesą. Apie šiuos dalykus man ir norėjosi kalbėti savo paveiksluose. Nedariau kažko specialiai, kad pateisinčiau temą, galvojau, kad tai, ką pati labai mėgstu: jūrą, mišką, laukus, siejasi su M.K.Čiurlionio žymiaisiais kūriniais. Man atrodo, suprantu, apie ką jis kalbėjo, man tai artima. M.K.Čiurlionis buvo ir dailininkas, ir kompozitorius – visa tai labai gražiai jungėsi jo kūryboje", – mintimis dalijosi A.Andziulytė.

Jos drobėse dominuoja dinamiškos linijos, paveiksluose susitelkiančios į plastiškas formas. Tapytojos kūriniuose daug erdvės, kuri nežymiai paliesta minkštais potėpiais, švelniais toniniais pašviesėjimais.

E.Velaniškytei tapyboje svarbi ne pati spalva, o tonas. Juoda ir balta, tamsa ir šviesa, gėris ir blogis. Paveiksluose, nutapytuose vienu tonu, menininkė pristinga etikos, moralės, nuodėmės sampratos. Kūrėją įtraukia M.K.Čiurlionio fotografijose, grafikos darbuose kuriama erdvė, sakralumas. Švytinčiuose E.Velaniškytės kūriniuose juntamas susitelkimas į vaizduojamą motyvą, jo pajautimas ir vidinių virpesių perteikimas drobėje. Ekspresyviuose paveiksluose juntamas atsidavimas pasirinktai temai, atsiribojant nuo savojo ego.

"Manau, kad mano paveiksluose yra daugiau M.K.Čiurlionio nei manęs. Savęs jam neprimetu. Pagrindine linija groja M.K.Čiurlionis, o aš tiesiog pabandžiau suprasti jį, pabūti su juo", – sako tapytoja.