Pavasarį Kaune duris atvers senovinės technikos muziejus – čia bus galima išvysti ne tik filmuose „Sibirietiškas auklėjimas“, „Pasipriešinimas“ ir „Ekskursantė“ matytą karinę techniką, bet ir atsigerti vandens iš gazuoto vandens automato.

Susivienijo entuziastai

Viskas prasidėjo prieš devynerius metus teisininkui ir senovinių automobilių entuziastui Ramūnui Kardeliui sukvietus keturis bendraminčius į susitikimą vienoje Kauno užeigų, kur buvo įsteigta Lietuvos istorinių automobilių išsaugojimo asociacija „Retromobile“.

Po mėnesio suorganizuotame susirinkime pasirodė jau gerokai daugiau žmonių.

„Tiesiog matėme, kad Kaune tarsi vakuumas šioje srityje – nėra organizacijos, jungiančios asmenis, kurie žavisi istorine technika. Šiandien mes vienijame apie 40 narių – juos atsirenkame labai griežtai. Vengiame prašalaičių, kurie verčiasi pardavinėdami senovines restauruotas mašinas“, – pasakojo R. Kardelis.

Kiekvienas į asociaciją įstojęs žmogus turi pereiti bandomąjį laikotarpį, kuris trunka  metus. Vertinama, ar žmogus tikrai domisi technika, ar jam tik retkarčiais patinka pasigrožėti senoviniais automobiliais.

Skyrė patalpas

Kauno savivaldybė automobilių entuziastams iš pradžių skyrė seno cecho patalpas, tačiau pamatę, kad vyrai pluša iš peties, patikėjo jiems dar ir dalį pastato S. Dariaus ir S. Girėno g., Aleksote.

Praėjusių metų gegužę automobilių klubui skirtos 850 kv. m patalpos, o vėliau – dar  230 kv. m.

„Pjovėme milžinišką žolę, išvežėme ne vieną sunkvežimį šiukšlių – nesimatė nei keliuko, nei jo bortelių“, – pasakojo R. Kardelis. Apleistos senos dirbtuvės buvo tapusios vagių pamėgta vieta – pastarieji bėgant laikui pavogė visą teritoriją juosusią metalinę tvorą.

Dabar čia sutvarkyta ne tik aplinka, tačiau baigiamas įrengti ir vidus – beveik visos patalpos išgrįstos trinkelėms, įvesta kelių rūšių signalizacija, sudėti langai. Dalis didesnės patalpos bus atitverta siena – čia ateityje įsikurs automobilių restauravimo cechas. Viską bendraminčiai įrengia už savo pinigus ir savo rankomis.

Birželio sužinojusi apie entuziastų veiklą, Radviliškio rajono savivaldybės taryba  asociacijai neatlygintinai perleido du istorinius rusiškus autobusus „PAZ 672“ ir KUBAN. Šiuo metu abu autobusai stovi prie muziejaus durų – jų dar laukiau restauracija.

Ieško visame pasaulyje

R. Kardelio teigimu, eksponatai pas juos patenka įvairiausiais būdais. Apie juos praneša pažįstami, paskambina norintieji juos dovanoti. Asociacijos nariai technikos ieško internete.

„Kartais dalyvaujame ir aukcionuose – yra eksponatų, kurie atkeliavę ir iš Amerikos, yra tokių, kurie buvo surasti Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje. Ekspozicijos pagrindą planuojame sudėlioti iš karinės technikos, nes muziejus – tęstinio projekto dalis“, – pasakojo asociacijos prezidentas.

Jo teigimu, ateityje planuojama ir toliau bendradarbiauti su savivaldybe ir Krašto apsaugos ministerija, o visus eksponatus skolinti VI forte planuojamam steigti karinės technikos muziejui.

„Ministerija nori iš Vilniaus į Kauną pergabenti visą karinę techniką, kuri sostinėje prižiūrima tikrai prastai. Visos transporto priemonės ten stovi lauke ir rūdija. Be to, jos yra techniškai netvarkingos. Ten nėra žmogaus, kuris rūpintųsi eksponatais“, –  pastebėjo R. Kardelis.

Ne vien automobiliai

R. Kardelis tvirtino, kad panašaus muziejaus nėra visame regione. Muziejaus steigėjai planuoja orientuotis į senovinę karinę techniką – nuo Pirmojo pasaulinio karo iki septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio.

„Norime, kad visa eksponuojama technika būtų išbandyta – parengsime ne tik automobilius. Muziejaus lankytojai prie kiekvieno automobilio galės perskaityti lentelę su jo istorija. Turime daug literatūros, kurią planuojame taip pat demonstruoti“, – pasakojo R. Kardelis.

Muziejuje bus galima pamatyti ir kitų senovę menančių eksponatų – fosforinį radiacijos matuoklį, automobilinio tilto skerspjūvį ir net gaiviųjų gėrimų aparatą.

„Taip, jis veiks, mes jį sutaisysime – čia bus galima nusipirkti gėrimų“, – ranka atsirėmęs į sovietmetį menantį aparatą, ant kurio dar nenusitrynęs rusiškas užrašas „gazuotas vanduo“, žadėjo asociacijos prezidentas.

Lietuvio kūrinys

Muziejaus perlas – ko gero, pirmasis ir vienintelis lietuviškas automobilis. „Mikram“ – taip pavadinta automobilis savo išvaizda labai primena „Moskvič 408“ modelį.

Tai unikalus, vienetinis, egzempliorius, nepakartojamas savadarbis lengvasis automobilis, kurtas nuo 1965 m. iki 1967 m. Vilniuje lietuvio meistro. Bėgant metams jis kartkartėmis buvo kosmetiškai tobulinamas.

Tuomečiame Kauno politechnikos institute (dabar KTU – red.) Vilniaus filialo Statybos ekonomikos katedros eksperimentinėje laboratorijoje meistras Kazys Mikušauskas darbo valandomis ir ilgokai po jų konstravo savadarbį automobilį. „Mikram“ gamintas  „Moskvich 407“ pagrindu, tačiau su visiškai unikaliu kėbulu – dviejų durų kupė su patogiu priėjimu prie variklio ir erdvia bagažine.

K. Mikušauskas anapilin išėjo dar 1997 m., o asociacijai jį perdavė kūrėjo sūnus Romas Mikušauskas.

„Mikram“ pavadinimas turi ir savo reikšmę: Mi – Mikušauskų šeima, k – Kęstutis (jauniausias sūnus), r – Romas (sūnus), a – Alvydas (vyriausias sūnus), m – Marytė (mama).

Automobilis unikalus dar ir tuo, kad kūrėjui anais laikais pavyko jį registruoti.

„Neįsivaizduoju, kokius kryžiaus kelius turėjo nueiti kūrėjas, kol jį užregistravo, nes anuomet savadarbių automobilių niekas nepripažindavo. Dabar mes jį taip pat užregistravome“, – naujus numerius rodydamas sakė R. Kardelis. Automobilis kelis kartus keitė savo spalvas, tačiau visada išliko geltonai rudas kėbulas.

Kol kas jis dar laukia savo restauracijos, tačiau praėjusiais metais atvairuotas į muziejų iš Trakų.

Pirmieji eksponatai

Kol kas, be „Mikram“, muziejuje puikuojasi tik penki eksponatai – beveik visi jie jau tapę tikromis kino žvaigždėmis. Europos ir Holivudo kūrėjai, statantys istorinius filmus Lietuvoje, neapseina be „Retromobile“ asociacijos pagalbos.

Sunkvežimis „ZIL-157“ filmuotas neseniai pasirodžiusiame Italijos ir Lietuvos bendrame filme su Johnu Malkovičiumi „Sibirietiškas auklėjimas“.

Čia galima išvysti ir austrišką karinį 1972 m. „Pinzgauer“, pagamintą „Steyr-Daimler-Puch“ gamykloje. Keturiais varomųjų ratų automobilis, be vairuotojo ir keleivio, gali vežti net 10 žmonių.

Kitas karinis automobilis – visiškai restauruotas rusiškas džipas – 1963 m. „GAZ 69“.

„Čia įmontuotas originalus variklis ir originali važiuoklė – negalime montuoti kitų dalių. Kas iš to, kad variklis bus paprastesnis, ekonomiškesnis – tai būtų tarsi savęs apgaudinėjimas. Šioms mašinoms net degalai šiuolaikiniai netinka – pilame benziną, kurį turime maišyti su skystu švinu, kartais degalų atsivežame iš Baltarusijos, kad automobiliai važiuotų“, – pasakojo R. Kardelis.

„GAZ 69“ žibintus dengia specialūs dangteliai su siaurais plyšiais. Jie nuleidžiami tada, kai vykdoma karinė operacija – tokių šviesų nematyti iš lėktuvo, tačiau jos puikiai apšviečia kelią, nes šviesa nukreipiama į apačią.

Su Danieliu Craigu filme apie partizanus „Pasipriešinimas“ filmavosi ir vadinamoji palutarka – pusantros tonos svorio galintis vežti ‚GAZ MM“ modelis.

Atidarymas – pavasarį

Pasak R. Kardelio, šis automobilis puikiai atspindėjo tautos nepriteklius Antrojo pasaulinio karo metais – jo stogas ne geležinis, bet brezentinis, nes trūko metalo, priekiniai sparnai išlankstyti iš paprastos skardos, automobilis neturėjo priekinių stabdžių, nes jų tiesiog nespėta padaryti.

Kauniečiai šiuo automobiliu buvo nuvažiavę iki Berlyno – 4 cilindrų variklis išvysto  maksimalų 60 km/val. greitį. Automobilis daugiau tarška ir ūžia nei važiuoja.

Kol kas nedidelę ekspoziciją puošia ir pati populiariausia Antrojo pasaulinio karo patranka – 45 mm pabūklas. Jis užregistruotas policijoje, o dėl saugumo sukonstruotas taip, kad negalėtų iššauti. Ši patranka, kaip ir karo metais, buvo kabinama prie įvairių karinių automobilių.

Tai tik dalis automobilių, stovinčių muziejaus patalpose – vasario pabaigoje arba kovo pradžioje planuojamame oficialiame jo atidaryme lankytojus pasitiks keliasdešimt įvairių transporto priemonių.

„Ekspozicija nuolat keisis – vieni išvažiuos, kiti atvažiuos. Planuojame čia pakviesti ir mažiausius moksleivius – juos pavežioti kariniais automobiliais prie muziejaus esančioje trasoje“, – žadėjo R. Kardelis.