Kauno miesto savivaldybėje trečiadienį būriavosi krepšinio gerbėjai. Čia atidaryta unikali 1939 metų Europos čempionatui skirta paroda, kurios autorius – sporto istorikas ir kolekcininkas Vytautas Gudelis.

Lygiai prieš 75 metus Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pradėjo kovas pirmą sykį Kaune surengtame Europos krepšinio čempionate. Naujutėlėje Sporto halėje vykusiose varžybose lietuviai apgynė prieš dvejus metus Rygoje iškovotus titulus.

Parodoje „Tai įvyko prieš 75 metus...“ eksponuojami unikalūs dokumentai, įvairių institucijų raštai, susiję su pirmojo tokio masto sporto renginio mūsų šalyje organizavimu. Lankytojų akį traukia pirmenybėse dalyvavusių žaidėjų nuotraukos ir šaržai. Taip pat surinkta didelė autografų kolekcija. Dar labiau žinovų širdį turėtų virpinti oficialūs rungtynių protokolai, kuriose kruopščiai užfiksuoti visi lietuviams pergalingų dvikovų įvykiai.

Tarp įdomesnių dokumentų – raštas tuomečiam švietimo ministrui, kuris įtikinėjamas Europos čempionato nauda ir reikšme jaunos valstybės sporto vystymuisi. Be kita ko, pabrėžiama, kad krepšinio batalijos ne tik prisidės prie sporto propagandos, bet ir padės padengti dideles investicijas, skirtas turnyro surengimui.

„Kaunas sulauktų daug turistų ir ekskursijų, kurie įveždami valiutą sumažintų pirmenybių nuotolius“, – pabrėžiama rašte.

Organizatorių planas suveikė. Į trečiąjį žemyno čempionatą atvyko gausios užsienio svečių delegacijos, o varžybos atnešė nemažai pajamų. Žmonės graibstyte graibstė bilietus į rungtynes, kainavusius nuo 1,5 iki 5 litų. Varžybas stebėdavo per dešimt tūkstančių žiūrovų, nors dabar Halė oficialiai talpina perpus mažiau sirgalių.

Parodos atidaryme dalyvavęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) garbės prezidentas Vladas Garastas atkreipė dėmesį ir į tai, kad turnyro dėka Kaune atsirado vienas moderniausių to meto sporto statinių Europoje – Sporto halė.

„Mūsų modernioji „Žalgirio“ arena statyta ne vienerius metus, o Sporto halė – vos daugiau nei pusmetį. Sužinojus, jog Europos čempionatas bus organizuojamas Kaune, visiems pasiruošimo darbams lietuviai turėjo viso labo metus. Per tą laiką spėta išspręsti visus organizacinius rūpesčius, o svarbiausia – už 376 tūkst. litų pastatyti Sporto halę“, – teigė V.Garastas.

„Tai, jog tada Lietuvai pavyko laiku užbaigti statybas, turbūt įkvėpė ir pačius krepšininkus, laimėjusius aukso medalius. Žvelgdamas į istoriją, aš matau tiesiogines sąsajas su tais trejais metais, per kuriuos artėjant Europos čempionatui mes pastatėme „Žalgirio“ areną. Kauno sporto halė anuomet buvo moderniausia visoje Europoje. Dabar panašų statusą turi ir „Žalgirio“ arena“, – pabrėžė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

„Nuo to 1939-ųjų turnyro Lietuvoje buvo pasėtas krepšinio virusas, kuris iki šiol duoda vaisius. Todėl labai svarbu įamžinti, pažinti ir pagerbti tuos krepšinio pergalių pradininkus“, – sakė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.

„Parodos eksponatai iškalbingi, todėl apie juos reikia ne kalbėti, o atidžiai apžiūrinėti. Pavyzdžiui, čia surinkti čempionato dalyvių autografai, kiti atributai. Dabar niekas tuo neužsiimtų, o tada buvo nemažai žmonių, kurie kruopščiai tai darė“, – sakė parodos rengėjas V.Gudelis.