Ispanijoje, Elsinoro pilyje įkurdintas Williamo Shakespeare'o „Hamletas“ palydėtas kritikų epitetais „Galingas pastatymas“, „Įsimintinas festivalio uždarymas“, „Apokaliptinis „Hamletas“, „Patraukli ir šokiruojanti inscenizacija“, „Ypatinga „Hamleto“ versija“, „Spektaklis, privertęs atvipti žiūrovų burnoms“.

Pasak režisieriaus, „Hamletas“ - tai žingsnis, kuriam reikėjo pribręsti. Jo vardo teatrui tam reikėjo dešimtmečio.

„Iki „Hamleto“ mums reikėjo ilgai bręsti, tai mūsų dešimtmečio spektaklis, dešimt metų ėjome iki jo. Visų ligtolinių spektaklių patirtis, darbo su aktoriais sukaupta patirtis, daugybė užsienio kelionių, klaidų ir atradimų patirtis yra sudėta į „Hamletą“, - teigia O. Koršunovas.

Iki „Hamleto“ mums reikėjo ilgai bręsti, tai mūsų dešimtmečio spektaklis.

Per dešimtmetį „Hamletas“ tapo vienu lankomiausių Lietuvoje ir intensyviausiai užsienyje gastroliuojančiu spektakliu. Būtent „Hamleto“ pristatymu buvo pažymėtas režisieriaus O. Koršunovo ir jo teatro sugrįžimas į prestižinę Venecijos bienalę po 16 metų pertraukos. Venecijos publika buvo vieninga - vilniečių spektaklis tapo vienu ryškiausių pasirodymų tų metų bienalėje.

Spektaklio užsienio gastrolių „sąskaitoje“ - esminiai Europos festivaliai ir teatrai, pradedant pasauline premjera Stavangeryje (Norvegija), tęsiant pasirodymais BOZAR menų centre Briuselyje (Belgija), Teatro olimpiadoje Pekine (Kinija), tarptautiniame Taivano menų festivalyje Taipėjuje (Taivanas), „Teatro di Roma“ Romoje (Italija), „Euro-Scene“ Leipcige (Vokietija), NET Maskvoje (Rusija), „Temporada Alta“ Žironoje (Ispanija), Atėnų ir Epidauro festivalyje (Graikija). Taip pat aplankyti tarptautiniai festivaliai Kroatijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Rumunijoje, Gruzijoje, Baltarusijoje.

Prisiminus „Hamleto“ užuomazgas, derėtų paminėti vieną svarbų faktą - režisierius O. Koršunovas turėjo idėją vaidinti Hamletą pats. Atsisakė vien dėl to, kad tai reikalauja itin didelio fizinio pasiruošimo. Tad aktoriaus Dariaus Meškausko kuriamas Hamleto vaidmuo režisieriui - itin artimas ir svarbus.

„Darius Meškauskas šiame spektaklyje yra mano alte ego“, - teigia O. Koršunovas.

„Hamletas“ pradėjo naują OKT teatro etapą ir spektaklių trilogiją, kuria buvo vystomos esminių egzistencinių aktoriaus ir režisieriaus profesijų klausimų paieškos. Antroji trilogijos dalis - „Dugne“, trečioji - „Žuvėdra“.

„Trilogijoje akcentavome tikrovės paieškas, savo profesijos pagalba bandėme atsakyti į esminį klausimą kas mes tokie, kas yra aktorius ir režisierius, kas yra dabartinis žiūrovas. Rėmėmės hamletišku principu, kai spektaklis turi būti suvaidintas tam vienam svarbiausiam žiūrovui, kuris, ko gero, esi pats. Tik tada tai gali būti paveiku visiems“, - sako režisierius.

Pasak O. Koršunovo, nors visos trilogijoje pastatytos pjesės yra klasikos kūriniai, parašyti tokių autorių kaip W. Shakespeare'as, Maksimas Gorkis ir Antonas Čechovas, kiekviena jų yra tarsi lakmuso popierėlis šiuolaikiškumui.

„Tai yra labai geros pjesės eksperimentuoti. Jos tarsi pasmerktos paieškoms. „Hamlete“, „Dugne“, „Žuvėdroje“ tęsiamos tos pačios temos: šiuolaikinis teatras, šiuolaikinis aktorius, šiuolaikinis žiūrovas. Visas šias dalis jungia ypatingas dėmesys aktoriams. „Hamlete“ apskritai atsisakome tradicinės teatrinės erdvės - čia nebelieka skirties tarp scenos ir užkulisių, o aktoriai žiūrovų akivaizdoje sėda prie grimo staliukų, grimuojasi ir čia pat kuria vaidmenis“, - pasakoja O. Koršunovas.