Dvi įspūdingos dovanos leidžia pažvelgti į vieną svarbiausių tarpukario šeimos ritualų – susirinkimą prie pietų stalo. Šiandien tai gana retas reiškinys greito maisto ir visą dėmesį sugeriančių išmaniųjų įrenginių epochoje. Tarpukariu daugelyje šeimų pietūs prie bendro stalo buvo svarbi kasdienės rutinos dalis. Sekmadieniais bei švenčių progomis šeimos pietauti kviesdavosi draugus ir gimines.

Paprastai pietūs trukdavo 2–3 valandas. Įprastų pietų meniu dažniausiai sudarydavo trys patiekalai, o štai iškilmingiems pietums būdavo pateikiami ir penki ar šeši patiekalai: šaltas užkandis, sriuba, žuvis arba daržovės, mėsos patiekalas ir desertas. Ruošiantis pietums, ypatingas dėmesys skirtas ne tik maisto kokybei, bet ir serviravimo estetikai – gražiems indams bei stalo įrankiams. O prie skoningai dekoruoto stalo ir kalbos būdavo atitinkamos – anot prof. Augustino Janulaičio anūko Ramūno Janulaičio, kalbėta apie teatrą, muziką, knygas, madas, vengta paskalų ir apkalbų.

Vestuvinė dovana

Prie skoningai dekoruoto stalo ir kalbos būdavo atitinkamos – kalbėta apie teatrą, muziką, knygas, madas, vengta paskalų ir apkalbų.

Iškilminga šeimos pietų estetika dvelkia prezidento Antano Smetonos dukters Marijos Valušienės namuose naudoti sidabriniai stalo įrankiai ir indai. Dėl savo ryšių prezidento dukra dažnai kviesta į įvairius visuomeninius renginius ir diplomatinio korpuso vakarienes. M.Valušienė savo namuose taip pat rengdavo atsakomuosius pietus ir arbatėles. Parodoje eksponuojami prabangūs sidabriniai stalo įrankiai ir indai, pagaminti Varšuvoje brolių Hempelių fabrike XX a. pradžioje.

Jaukumui: manoma, kad šis brolių Hempelių fabrike Varšuvoje pagamintas sidabrinis servizas buvo Smetonų dovana dukrai vestuvių proga. Vilmanto Raupelio nuotr.

Spėjama, kad šį sidabrinį servizą 1927 m. rugsėjo 10 d. prezidentas A.Smetona su žmona Sofija įteikė dukrai kaip vestuvinę dovaną. Dalis servizo Smetonų namuose tikriausiai buvo naudojama gerokai anksčiau ir galėjo būti iš pačios S.Smetonienės kraičio, nes ant ampyro stiliaus įrankių įspausta monograma panaši į Chodakauskų giminės herbą. Brangią dovaną M.Valušienė išsivežė pasitraukdama iš Lietuvos 1940 m. birželio 15 d. Ir nors išeivijoje Marijos ir Aloyzo Valušių šeimai teko kęsti materialinį nepriteklių, servizas niekada nebuvo parduotas ar užstatytas lombarde. Giminaičių teigimu, Marija iki gyvenimo pabaigos mėgo šiuos indus, nors sidabras nuo ilgo naudojimo jau buvo pajuodęs ir praradęs pirminį žvilgesį. Po M.Valušienės mirties šį servizą perėmė jos vyro pulkininko A.Valušio sesuo Elena Valušytė-Rūkštelienė, o Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui 2000 m. jį dovanojo jos sūnus Anthony Rūkštelė. Dabar muziejaus restauratorių kruopščiai nuvalytas ir išblizgintas servizas traukia lankytojų akį ir byloja apie prabangiai atrodantį M.Valušienės pietų stalą.

Istorinis kodas – monograma

M.Valušienei su šeima traukiantis iš Lietuvos, teko palikti daug brangių daiktų. 2016 m. į muziejų sugrįžo ir prezidento dukros šeimai priklausęs solidus Čekoslovakijos "Royal Ivory" porceliano fabrike pagamintas pietų servizas. Valušių namuose paliktais daiktais rūpinosi vyro tėvai ir sesuo Birutė Valušytė. Jiems giminystė su prezidentu A.Smetona sovietinės okupacijos metais kėlė nuolatinį pavojų, tad namuose vengta kalbėti apie į JAV su Smetonų šeima emigravusį A.Valušį. Po B.Valušytės mirties jos turtą perėmusi Eglė Burkšaitytė nutarė indus padovanoti muziejui – juk tai prezidento žento sesers reliktai! Pati dovanotoja buvo nustebinta, kai muziejininkai nustatė, kad tikroji servizo savininkė – prezidento dukra M.Valušienė. Raktas į šį atradimą buvo lėkštės karštiems patiekalams su monograma "M V".

Taisyklės: eksponuojama dalis pietų servizo atspindi serviravimo subtilumus, kurių paisyta ne tik M.Valušienės, bet ir pasiturinčių tarpukario Lietuvos gyventojų namuose. Vilmanto Raupelio nuotr.

Kas? paroda "Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos".

Kur? Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.

Kada? veikia iki 2021 m. liepos 6 d.