Kita erdvė
Šventę šiemet nuspręsta surengti naujoje vietoje – prie Kauno pilies.
„Šįmet norėjome išmėginti naujas miesto erdves, juolab kad pilies gynybinio griovio šlaite visai neseniai buvo įrengtas daugiau nei tūkstančio vietų amfiteatras“, – šį sprendimą komentavo šventės režisierius Tomas Erbrėderis.
Pasak jo, pasirinkta vieta yra patogesnė ir automobiliams pasistatyti, lengviau pasiekiama. Tradiciškai šventė vykdavo Dainų slėnyje, netoli Kauno sporto halės.
Tačiau susidurta su iššūkiais. Pavyzdžiui, reikėjo pastatyti pakylą, kurioje tilptų apie pusantro tūkstančio choristų.
„Tik aš norėčiau tokias šventes rengti vėliau, tačiau turėjome atsižvelgti į dalyvių amžių. Vienais metais Dainų slėnyje šventė pradėjo 21 val., ir tai pasiteisino. Pradėjus vėliau, meninė šventės išraiška išaugtų dvigubai. Tada galima įdomiau sužaisti šviesomis“, – lūkesčius dėstė režisierius.
Režisavo teatralas
„Tylos! Antraip repetuosime ne iki 17 val., o iki vėlaus vakaro“, – penktadienį generalinės repeticijos metu įsisiūbavusius jaunuosius šventės dalyvius įsakmiu tonu drausmino Kauno technologijų universiteto choro „Jaunystė“ meno vadovė, dirigentė Danguolė Beinarytė. Sparčiu žingsniu kirsdamas Kauno pilies daubą, jai antrino šventės režisierius T. Erbrėderis.
„Esate šaunuoliai, bet susikaupkite“, – iškeltu į viršų segtuvu mojo dainų šventės režisierius T.Erbrėderis.
Tai ne pirma dainų šventė, prie kurios vairo stojo Kauno valstybinio dramos teatro aktorius. 2011-aisiais jis režisavo pirmąją Kauno miesto moksleivių dainų ir šokių šventę „Vaikystės taku“, dar po dvejų metų teatralas apsiėmė dėlioti respublikinės moksleivių dainų šventės „Svaja – tavo namai“ programą, o 2015-aisiais T.Erbrėderis režisavo šventę „Mano miestas“.
„Sparnuoti visos kūrybinės komandos užmojai susipins į gražią pynę. Tikimės, kad šiemet žiūrovai patirs pačių geriausių išgyvenimų“, – nedaugžodžiaudamas dar prieš renginį intrigą kūrė T.Erbrėderis.
Paslėpti simboliai
„Kaunas yra mano miestas. Kaunas yra Lietuvos miestas, kuriame aš gyvenu“, – vaikiškas balselis paskelbė šventės pradžią.
Šiųmetis šventės pavadinimas pasirinktas visai neatsitiktinai. „Šaly kelio jovaras stovėjo“ – viena iš nedaugelio lietuvių kalba išlikusių apeiginių giesmių, dažniausiai siejama su derliaus nuėmimo šventimu.
„Jovaras – pasaulio medis, jungiantis praeities, dabarties ir ateities pasaulius. Pats jovaras – ir žmogaus simbolis“, – paslėptų ženklų ir kitų simbolių, pasak T.Erbrėderio, nestigo visoje programoje. Žiūrovai juos atrado ir archajiškose, jaunų žmonių lūpose skambėjusiose lietuvių liaudies dainose, ir minimalistiniuose vizualiniuose šventės sprendimuose. Šventės režisierius pabrėžė, kad folkloriniai ansambliai simbolizavo archajiškąją Lietuvos praeitį, choristai – šiandiena, o elektroninės muzikos intarpus leidęs didžėjus – ateitis.
Kauno moksleivių dainų šventėje dalyvavo ir 150 folkloro atlikėjų, Kauno bigbendas, solistai Andrius Apšega ir Liepa Bliūdžiūtė.
„Kaip gražu, tyra, jautru“, – audringi plojimai po paskutinės dainos „Kol kartu“ nustelbė garbaus amžiaus kaunietės žodžius.
Publika plojo atsistojusi. Taip pat pagarbiai visi stovėjo ir skambant kūriniui „Lietuva brangi“, giedant „Tautišką giesmę“.
Naujausi komentarai