Tikslas – suvienyti

Dar lietuvių tautinio atgimimo laikotarpiu inteligentija suvokė, kad valstybę sudaro ne tik teritorija ir valdžios institucijos, bet ir bendri piliečių kultūriniai, socialiniai bei politiniai įsipareigojimai. Modernia tautine valstybe tapusi Lietuvos Respublika buvo neįsivaizduojama be piliečių pagarbos istorijai ir kultūrai. Pagarbai ugdyti pasitelktos valstybinės šventės ir patriotinės akcijos. Suteikdami prioritetus tam tikriems tautai reikšmingiems įvykiams ir sukaktims, valstybės elito atstovai tarsi pasjansą dėliojo minėtinas dienas valstybinių švenčių kalendoriuje.

Politinio pasjanso žaidėjams į talką atėjo ir filosofai: jie akcentavo, kad patriotizmas glaudžiai susijęs su emocijomis, kurias kaip jausminį tėvynės ir tautos pajautimą paaštrinti gali padėti patriotinis tautinis auklėjimas ir tautinės šventės. Abiem šiais dalykais rūpintis pirmiausia turinti valstybė.

1918 m. nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje dar vienu svarbiu tikslu tapo telkti per karą išsibarsčiusią ir nualintą tautą vieningai valstybei kurti. Tam reikėjo naudoti įvairias priemones, kurios valstybės sąvoką turėjo paversti matomu ir juntamu reginiu. Valstybinių švenčių renginiais ir kitomis tautinėmis akcijomis piliečiai buvo skatinami jaustis tikraisiais Lietuvos istorijos dalyviais. Šventės įspūdingai minėtos ne tik laikinojoje sostinėje, bet ir provincijoje.

Scenarijų rašė visi

Iškilmių mastą liudija nuotraukose užfiksuotos dalyvių minios, nešinos vėliavomis, tribūnose ugningas kalbas sakantys prezidentai, Vyriausybės ar Seimo nariai, marširuojantys kariniai paradai. Į švenčių organizavimą buvo įtraukti tūkstančiai pedagogų ir visuomeninių organizacijų narių. Visuomenė turėjo teisę ir pati siūlyti švenčių programos idėjas, ir tai darė labai aktyviai – įsitraukdavo tautinės mažumos, moksleiviai, studentai, kariuomenės atstovai, inteligentai, Bažnyčia ir kt. Piliečių širdyse kurdama patriotizmo tvirtoves tarpukario Lietuva stiprino save iš vidaus.

Valstybės ir tautos šventės pasitarnavo tautinės propagandos sklaidai. Per šventes atidengti paminklai, atidarytos įstaigos, pasakytos kalbos padėjo valdantiesiems kurti pageidaujamas kultūrinės ir istorinės atminties interpretacijas. Šventės lyg pasjanso kortos buvo dėliojamos atsižvelgiant į vidaus ir tarptautinę padėtį, politines ir ideologines valdančiojo elito pažiūras, didžiausius valstybės laimėjimus ir siekius.  Prezidentūroje atidaroma paroda "Prioritetų pasjansas: Valstybės ir Tautos šventės Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.)" siekiama atskleisti tarpukariu šventėmis dėliotų valstybės ir valdančiųjų asmenų prioritetus bei paaiškinti šios dėlionės motyvus ir įgyvendinimo būdus.

Ir kuklu, ir pompastiška

Pirmojoje salėje pristatomas tarpukario valstybės švenčių ir poilsio dienų kalendorius bei jo kaita. Pagrindinė valstybinė šventė per metus buvo viena, tačiau jos data keitėsi (vasario 16 d., gegužės 15 d., rugsėjo 8 d.). Šioje salėje bus galima sužinoti kalendoriuje įrašytų švenčių ritualus ir kaip jie kito.

Švenčių dienas papildė valstybinės reikšmės minėjimai, rengti sausio 15-ąją – Klaipėdos krašto sukilimui ir prijungimui prie Didžiosios Lietuvos atminti – ir spalio 9-ąją – Vilniaus gedulo dieną. Šios dvi datos nebuvo įtrauktos į švenčių ir poilsio dienų sąrašą, tačiau tapo kertiniais tautinės ideologijos akmenimis – apie tai lankytojams papasakos antrosios salės ekspozicija. Dėl XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžioje sustiprėjusio autoritarinio valdymo 1934 m. rugsėjį buvo ypač pompastiškai paminėtas prezidento Antano Smetonos 60-metis – jubiliejaus renginiai pristatomi trečiojoje parodos salėje. Nuo 4-ojo dešimtmečio pagrindinės valstybinės metinės šventės energija buvo sukoncentruota į Vytauto Didžiojo karūnavimo dieną – rugsėjo 8-ąją. Visus 1930-uosius sėkmingai švęstų jubiliejinių Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių renginių istoriją lankytojai išvys ketvirtojoje parodos salėje. Taip pat sužinos, kaip surinkti milijoną litų, ir galės išbandyti jėgas žaidime – kartu su Vytautu Didžiuoju pakeliauti per Lietuvą.

Rengėjai tikisi, kad ši paroda padės suvokti, kad šventėse reikia ne tik dalyvauti, bet ir prisidėti jas rengiant savo mieste, bendruomenėje ar su bendraminčiais. Gal pavadinimas "valstybinė šventė" sukuria tam tikrą barjerą ir valdiško reguliavimo pojūtį, tačiau nuotraukose ir videofilmuose užfiksuotos dalyvių emocijos leidžia teigti, kad net ir oficialūs minėjimai vienija žmones, padeda atsiskleisti kūrybiškumui, skatina domėtis šalies istorija, suprasti ją ir didžiuotis savo tėvyne.

Kas? Paroda "Prioritetų pasjansas: Valstybės ir Tautos šventės Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.)".

Kur? Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje.

Kada? Atidarymas liepos 1 d. 16.30 val. Veiks iki 2018 m. vasario 1 d.