Trečius metus „Walmark ėjimo varžybas“ organizuojanti profesionali bėgikė V. Musvydaitė papasakojo, kuo ją pavergė ėjimas, kaip gana nesudėtingai galima pagražinti savo kūno formas ir prailginti gyvenimą bei kaip vaikams įskiepyti meilę daržovėms.

– Kaune rugsėjo 22 dieną jau trečią kartą žmones kviesite pakilti nuo sofų ir žygiuoti drauge su kitais ėjimo entuziastais. Ar lietuviams patinka vaikščioti?

– Kai pirmąkart suorganizavome ėjimo varžybas Kaune, susirinko apie 2,5 tūkst. žmonių. Antrais metais sulaukėme 4 tūkst. ėjikų, o šiemet tikimės bent 5 tūkst. aistruolių.

Mūsų ėjimo varžybos išsiskiria tuo, kad šis šeimoms skirtas renginys visada buvo nemokamas. Užsiregistravę dalyviai gauna vardinius numerius, o nuėję trasą – medalius (jie įteikiami net augintiniams). Viskas grindžiama tuo, kad einame neskaičiuodami laiko.

Pasirinkus 15 tūkst. žingsnių trasą (apie 10 kilometrų), bus galima pasiekti įdomias „stoteles“ – Lietuvos zoologijos sodą, „Bonduelle“ šeimos zoną, kur šiemet su Lietuvos sporto universiteto treneriais mokysimės teisingai sportuoti, bus daugybė veiklų, o  sportininkė Austra Skujytė mokys lengvosios atletikos pradmenų. Kadangi mūsų šūkis yra „Keisk žingsnius į prizus“, tai visų aktyviųjų laukia ir dovanos.

Skatiname ne vien tik eiti, bet eiti su tikslu. Eidami dalyviai naudojasi mūsų nemokama programėle #walk15, kurioje virtualios varžybų trasos lieka visam laikui. Žmonės eina ir tuo pat metu anglų ir lietuvių kalbomis susipažįsta su aplinka. Net vietiniai kartais nežino, prie kokių įdomių objektų gyvena!

– Esate profesionali bėgikė. Kodėl šią sporto šaką iškeitėte į, atrodytų, daug nuobodesnę – ėjimą?

– Bėgimą ėjimas pakeitė tada, kai ėmiau galvoti ne tik apie save, bet ir apie savo šeimą. Ėjimas yra pradinė sporto šaka, kurioje galima dalyvauti kartu be papildomo pasiruošimo. Dėl to ir mūsų varžybų distancijos siekia tik iki 10 kilometrų. O iki šeimos zonos atstumas yra vos trys kilometrai, kuriuos galima nueiti  nedidinant tempo, pasimėgaujant.

Kai eini siekdamas rezultatų, tai jau – kraštutinumai.

Faktai kalba patys už save – kasdien nueidami 10 tūkst. žingsnių, savo gyvenimą prailginsite 5 metais. Jei bent iki darbo nueisite pėsčiomis, jau po mėnesio veidrodyje pamatysite visai kitokį vaizdą. Žmonės per pasyvų ėjimą, neskubėjimą, pasibuvimą su savimi pasiekia daug daugiau nei lėkdami. Be to, ne visi gali bėgti – neleidžia sveikatos būklė, sąnariai, o nueiti 10 kilometrų, patikėkite, yra pakankamas iššūkis, puikiausia treniruotė.

Kai pradėjau organizuoti ėjimo varžybas, mano didžiausias noras buvo skatinti mokytojus išsivesti vaikus į lauką – kad eitų mano sukurtomis trasomis ir taip vestų pamokas – ekologijos, gamtos pažinimo ir pan.

– Kiek daugiausiai esate nuėjusi?

– Čia ir esmė – niekada nesiekiu nueiti daugiausiai. Kai eini siekdamas rezultatų, tai jau – kraštutinumai. Man labai gaila tų ėjikų, kurie, neapskaičiuoja savo jėgų ir sau daugiau pakenkia, nei padeda.

Dėl to noriu žmonėms skleisti žinią, kad jei norite pokyčių, tiesiog judėkite, palengva, nuo vieno žingsnio. Jau vien tai, kad į namus užkilsite ne liftu, o laiptais – jau pasiekimas. Tada galite sudalyvauti ėjimo varžybose pasirinkę, pavyzdžiui, 5 tūkst. žingsnių trasą, vėliau didinti atstumus iki 15 tūkst. žingsnių, bet daugiau ir aš neinu. Tam jau reikėtų ruoštis papildomai. Nuėjus itin ilgus atstumus, pėdos nepadėkos, jausime skausmą, o aš noriu viską daryti protingai. Dėl to šiuo metu man ėjimas taip imponuoja – galiu judėti netraumuodama savęs.

Be to, kadangi turiu du mažamečius vaikus, man svarbu jiems rodyti tinkamą pavyzdį. Bėgdamas nepasišnekėsi.

– Didelių rezultatų turbūt nepasieksime vien būdami aktyvūs. Kaip šeimoje diegti sveikos mitybos principus?

– Mano dukra, būdama dvejų metų, nuo kito stalo iš svetimo žmogaus paėmė brokolį. Dėl to su vaikais reikia dirbti nuo mažens, nekišti jiems dešrelių, sūrelių. Mes, pavyzdžiui, šeimoje dieviname kukurūzus. Esu gimusi Ukrainoje, užaugau su kukurūzų burbuolėmis, man jie – tobuliausia daržovė. Mano požiūrį perėmė ir mano vaikai.

Namie į visus patiekalus stengiuosi integruoti daržoves. Jei patys tėvai neduoda vaikams daržovių, kam stebėtis, kad vaikai jų nevalgo? Jei gamini vien miltinius patiekalus, nereikėtų vėliau verkti, kad vaikai nemėgsta „sveiko“ maisto. Reikia būti pavyzdžiu vaikams. Jei nori auklėti vaiką, pradėk nuo savęs. Jei pats sveikai nevalgai, nejudi, tai ir vaikas to nedarys – daug lengviau sėdėti ant sofos su planšetiniu kompiuteriu. 

Dėl to ir nėra vieno universalaus mitybos plano. Aš laikausi taktikos valgyti kas tris valandas ir man pačiai tai be galo sunku, dažnai nepavyksta valgyti 5 kartus per dieną. Sunku patikėti, bet dažnai taisyklingai maitintis yra tikrai sunku, nes tam tiesiog neturime laiko. Kaip ir pasivaikščiojimams. Juk visada yra patogiau tikslą pasiekti greičiau. Bet kai vieną dieną susimąstai, ką darai su savo gyvenimu, su savo kūnu... Dėl to žmonės ir slepia savo kūnus po drabužiais, po nuotraukų filtrais, nori viską pagražinti. Gal užuot stengdamiesi nuotraukoje atrodyti lieknesni, nufotografuokite lėkštę spalvotų daržovių – tai daug gražiau nei miltinis patiekalas!

– Kalbant apie daržoves, daugelis žmonių išties norėtų jų daugiau įtraukti į savo mitybą, bet neretai pristinga idėjų, kaip jas paruošti, kad būtų ne tik sveika, bet ir skanu. Kas padėtų?

– Pamėginkite šaldytas arba konservuotas daržoves! Jų visada turiu namuose, jas dedu visur, kur tik įmanoma. Kaip minėjau, labiausiai mėgstame kukurūzus, bet turime ne tik jų. Man labai patinka mažos, vaikams skirtos pakuotės, nes didesnės skardinės dažniausiai iškart nesuvalgome. Naujausias mūsų šeimos atradimas – avinžirniai. Mėgstu salotas ir viename restorane supratau, kad šį gerą skonį suteikia būtent jie. Tad kodėl tokio recepto nepakartojus namie?

– O ar jūsų vaikai pietums taip pat rinktųsi lėkštę daržovių?

– Žinoma, maniškiai iš pradžių irgi nenorėjo valgyti makaronų iš grikių arba lęšių, arba kitų sveikuoliškų produktų. Bet galiausiai taip įprato, kad jiems didžiausią nuostabą kelia tai, ką kiti vaikai įsideda į priešpiečių dėžutę. Vienąkart dukra grįžusi iš mokyklos stebėjosi: „Mama, tu nepatikėsi, vienas vaikas ant batono užsitepė „Nutellos“!“. O ji ateina su morkytėmis. Pradėkite nuo mažų pokyčių. Jei vaikui gaminate sumuštinį, tai bent duoną paimkite pilno grūdo.

Galiausiai, kad ir koks nemėgstamas vaikų patiekalas tai būtų, galite jį „apžaisti“. Einate visi drauge miške, išdykaujate, nuvargstate, ir jūs tik šast ir ištraukiate daržovių iš kuprinės. Gamtoje viskas skanu!

Reikia stengtis, panaudoti savo kūrybiškumą. Pavyzdžiui, važiuoju į krikštynas ir vežu keksiukų. Ant kiekvieno jų padarėme sporto ikonas, kad valgydamas nusijuoktum, jog dabar, kad „sudegintum“ šio keksiuko kalorijas, tau teks mintį dviratį, nes būtent jis nupieštas ant keksiuko. Sveikiau gyventi yra tikrai įdomiau.

Daugiau apie renginį

Rugsėjo 22 d. varžybų startas numatomas S. Dariaus ir S. Girėno stadione Kaune. Trasa drieksis iki Nemuno salos. Dalyviai sužinos daug įdomių faktų apie gamtą, Kauno kultūrą, architektūrą, perskaitys mažai kam žinomas istorijas. Trasos ilgis – 15 tūkst. žingsnių (10,5 km). Bus galima rinktis nueiti 5 tūkst. ar 10 tūkst. žingsnių, tuomet  trumpesniu atstumu grįžti atgal į starto/finišo zoną. 5 tūkst. žingsnių trasa pritaikyta vežimėliams.

Į renginį iš kito miesto kviečiama atvykti traukiniu, naudotis viešuoju transportu, o iki starto vietos ateiti pėsčiomis. Trasoje bus įrengta šeimos zona, kur žmonės, nuėję 5 tūkst. žingsnių, galės atsikvėpti bei išbandyti tokias veiklas kaip oro jogą, futbolą, badmintoną, boksą, lengvąją atletiką, graikų-romėnų imtynes, trikrepšį ir daug daugiau. Taip pat šioje zonoje vaikai galės pasivaišinti Hot Corn (karštais kukurūzais). Stovės pripučiamas batutas mažiesiems. Visa informacija čia.