Sakralusis kiemelis

Kas laukia klausytojų šių metų programoje? Išskirtinėje ir reprezentacinėje festivalio erdvėje – Pažaislio vienuolyno kiemelyje tradiciškai vyks didieji simfoninės-vokalinės muzikos koncertai, skirti plačiai auditorijai, mėgstančiai muzikos, architektūros ir gamtos simbiozę. Čia nuskambės pradedamieji ir baigiamieji festivalio akordai: kone tris mėnesius truksiančią muzikos šventę pradės Giacomo Puccini opera "Vilisės", atliekama Gintaro Rinkevičiaus diriguojamo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro, Kauno valstybinio choro, Kamilės Bonté, Edgaro Montvido ir Vytauto Juozapaičio.

Festivalį užbaigs didingi Giuseppe's Verdi Requiem, dedikuoto ilgamečio Kauno valstybinio choro vadovo Petro Bingelio atminimui, sąskambiai. Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguojant Juozui Domarkui, giedos Kauno valstybinis choras ir Lietuvos operos žvaigždžių plejada: Vida Miknevičiūtė, Ieva Prudnikovaitė, E.Montvidas ir Kostas Smoriginas.

Prasidedant liepai Pažaislio vienuolyne skambės įspūdingasis Gustavo Mahlerio kūrinys "Daina apie žemę" ir subtiliosios Franzo Schuberto Mišios G-dur. Programą atliks G.Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir žymūs solistai – Londono karališkoje "Covent Garden" operoje dainuojanti Justina Gringytė ir Niujorko "Metropolitan" bei Milano "La Scala" solistas Aleksandras Antonenka, taip pat Ieva Goleckytė, Juozas Janužas ir Arminas Skirvainis.

Rugpjūtį šioje sakralioje erdvėje vyks tradiciniai Žolinės atlaidai, švenčiami giedant Kauno valstybiniam chorui, diriguojamam naujojo meno vadovo Roberto Šerveniko, ir unikalus muzikinis-vizualinis projektas "Viltis. Prisikėlimas II", dirigentės Adrijos Čepaitės mostais suvienysiantis gausias profesionalių Kauno muzikinių kolektyvų pajėgas.

Pamėgtos ir naujos erdvės

Muzikos gurmanų lauks koncertai Kauno valstybinės filharmonijos salėje. Čia girdėsime pianisto iš Slovėnijos Petaro Miličo ir vieno ryškiausių nūdienos lietuvių pianistų Luko Geniušo rečitalius, fortepijono virtuozė Mūza Rubackytė surengs pasirodymą su styginių kvartetu "Mettis", Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras muzikuos diriguojant ir solo partiją atliekant žymiajam violončelininkui Davidui Geringui.

Pianistė Eglė Andrejevaitė ir aktorė Birutė Mar kvies persikelti į romantišką rašytojos George Sand ir kompozitoriaus Frédérico Chopino žiemą Maljorkoje, o ypatinga darna ir subtiliu muzikavimu žada pradžiuginti styginių kvintetas iš Austrijos "Wiener Kammersymphonie".

Festivalis kasmet kviečia klausytojus kartu keliauti ir geriau pažinti nuostabią mūsų šalį. Šiemet klausytojus jis pirmą kartą pakvies į Jiezno Šv.Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčią, kuri taip pat buvo pastatyta fundatoriaus Kristupo Zigmanto Paco iniciatyva.

Naujai perskaityta legendinės operos "Traviata" istorija, atliekama klausytojams puikiai pažįstamų solistų – Onos Kolabovaitės, Egidijaus Bavikino ir Liudo Mikalausko, atgims Lietuvos liaudies buities muziejuje, prie Aristavėlės dvaro.

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre publika turės progą išvysti Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės ir Rugilės Barzdžiukaitės operą "Geros dienos!", VDU Didžiojoje salėje žiūrovų lauks kultinio Maurice'o Ravelio "Bolero" ir šiuolaikinio šokio sintezė.

Ypatingais traukos objektais žada tapti chorų ir orkestrų pasirodymai įvairiuose šalies regionuose: Rietavo kultūros centre Kauno valstybinis choras pristatys vieną paskutinių Vidmanto Bartulio kūrinių "Pranašystės dabarties Lietuvai", Raudondvario dvare įspūdingą programą Valstybės dienos proga dovanos valstybinis choras "Vilnius" ir Lietuvos kamerinis orkestras, Dubingių Šv.Jurgio bažnyčioje muzikuos Vytauto Didžiojo universiteto kamerinis orkestras su soliste Raminta Vaicekauskaite.

Specialiu šventiniu akcentu, be abejo, taps Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, diriguojamo Modesto Pitrėno bei solistų Jūratės Švedaitės ir Kristian Benedikt pasirodymas Jonavos Joninių slėnyje, kur skambės gražiausios ištraukos iš Amilcare Ponchielli operos "Lietuviai".

Tarp žiedų

Festivalio klausytojų jau pamėgta erdvė – Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas prisipildys svaigių melodijų ir aistringų ritmų. Čia liesis darnūs valsų karaliaus Johanno Strausso kūrinių aidai, atliekami Kauno miesto simfoninio orkestro, diriguojamo Martyno Staškaus, ir žavingos solistės Monikos Pleškytės, solo rečitalį surengs charizmatiškasis akordeono virtuozas Martynas Levickis, Astoro Piazzolos šimtmečiui skirtą programą atliks Lietuvos kamerinis orkestras ir solistai iš Italijos, o aistringais flamenko ritmais džiugins balsu ir kompozicijomis kerintis Antonio Lizana su savo muzikantų bei šokėjų grupe iš Ispanijos.

Beprasidedant rugpjūčiui Botanikos sode vyks dar vienas ypatingas renginys – edukacinė programa vaikams ir jų tėveliams "Ritmo žaidimai III", kurios metu jaunieji klausytojai galės ne tik artimiau susipažinti su mušamaisiais instrumentais, bet ir patys išbandyti pajusti ir išgirsti ritmą.

Po maldos namų skliautais

Neliks užmirštos ir kitos tradicinės Pažaislio muzikos festivalio erdvės, kviesiančios klausytojus į kamerinės muzikos koncertus. Kauno evangelikų liuteronų bažnyčioje skambės sakralinės muzikos programa "Didis esi", skirta Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus 50 metų jubiliejui, Žiežmarių kultūros centre klausytis prancūziškos ir itališkos muzikos kvies tenoras Mindaugas Zimkus.

Zapyškio paminklinėje Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje pinsis smuikininkės Ilonos Klusaitės atliekama J.S.Bacho muzika, saksofonininko Petro Vyšniausko improvizacijos ir sutartinių melodijos, akimirkai sustabdyti laiką kvies pianistė Onutė Gražinytė ir violončelininkas iš Naujosios Zelandijos Edwardas Kingas, o programą, pavadintą "Išėjusiems..." klausytojams dovanos solistė Sabina Martinaitytė, pianistė Audronė Eitmanavičiūtė ir jų studentai, o Šiaulių Chaimo Frenkelio viloje Kauno fortepijoninis trio minės A.Piazzollos ir Vytauto Mačernio 100-ąsias gimimo metines.

Ypatingas senosios muzikos koncertas vyks Pažaislio vienuolyno bažnyčioje. Šio vakaro metu ansamblis iš Šveicarijos "Profeti della quinta" paminės vienuolyno fundatoriaus Kristupo Zigmanto Paco 400-ąsias gimimo metines.