Nors konkreti jos įteikimo data dar nežinoma, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus tikina: kai tik nebevaržys karantino apribojimai, visi neabejingi gerai literatūrai bus pakviesti tradiciškai susiburti ir drauge su laureatu atšvęsti šį gražų kaunietišką įvertinimą.

"Kalbantis telefonu bičiulis paklausė, kur dedu savo tekstus, jeigu jų iš viso esama. Į aplanką, atsakiau, parašau, atspausdinu po vieną egzempliorių, ir palieku. Suprask, brandinu... Taip nuo praėjusių metų spalio mėnesio, dar negrūmojant jokiam karantinui, po dviejų pirmininko kadencijų, veik smagiai užvėriau Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus duris. Mintyse dėlioju rinkinį "Žarijų vėsa" (tikriausiai vadinsis visai kitaip...), galvoju apie vakar–rytoj–dabar sankirtas: apibendrinta patirtis, perspektyvų vizija, šių dienų realijų impresijos. Eilėraščiuose lygia greta nudrinka, kartais susipina brandaus žmogaus ir jaunuolio keliai, ieškoma atsakymų tiek į egzistencinius, tiek į, regis, naivius, kasdieniškai paprastus klausimus. Bet, kaip žinome, atsakymai gali būti labai netikėti..." – 2020-ųjų birželį pasakojo poetas.

Į aplanką, atsakiau, parašau, atspausdinu po vieną egzempliorių, ir palieku. Suprask, brandinu...

Ir išties, netrukus pasirodė visai ne "Žarijų vėsa", bet "Ir bus atsakyta" – ketvirtoji poeto eilėraščių knyga. Bičiuliai juokauja, kad devynios užkimusios rašytojo gerklės sveiko devynerius metus (būtent tiek laiko praėjo nuo ankstesnio jo eilėraščių rinkinio), ir štai 2020-aisiais, pelnius Lietuvos kultūros tarybos stipendiją, pasaulį išvydo naujausias kūrėjo darbas.

Anot dr. Ramūno Čičelio, tai susikalbėjimo, dialogo knyga; lyrinis subjektas nuolatos mezga ryšį, pokalbį ne tik su gyvaisiais, bet ir mirusiais.

Savajame "vaizdo monologe" dr. R.Čičelis net įžvelgia V.Kiaušo-Elmiškio ir Česlavo Milošo kūrybos panašumų ir priduria: "Norint suprasti šitą poezijos rinkinį, reikėtų galvoti apie tokią šventę, tokį laikotarpį, kurį senovės baltai, senovės lietuviai vadino Ilgėmis." Tai laikas nuo rudens lygiadienio, rugsėjo 23-iosios, iki lapkričio 1-osios, geriausiai tinkamas egzistencijos, gyvenimo, mirties klausimams apgalvoti.

Poetas Donaldas Kajokas lygina V.Kiaušo-Elmiškio ir Anos Achmatovos kūrybos principus – nė vienas jų nesiekia išrasti naujų formų, tačiau, pasitelkę kartais jau net šimtmečius skaičiuojančias "kaladėlės", savo posmuose pastato namus, kuriuose norisi gyventi.

Premijos kriterijai

Vieno lito literatūrinė premija teikiama nuo 1999 m., sumanytojas – Petras Palilionis. Į ją kandidatuoti gali įvairiausių žanrų, skirtingas temas analizuojantys ir įvairų patirties bagažą turintys Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus nariai. Premija aprėpia platų Kauno literatūros lauką, todėl svarbiausiais kriterijais tampa kūrinių meninis lygis, originalumas, paveikumas.

Geriausios praėjusių metų knygos autorių diskutuodami išrenka LRS Kauno skyriaus tarybos nariai, taigi patys rašytojai, kurie yra ne tik kompetentingi savo srities profesionalai, bet ir reikliausi skaitytojai.

Net ir Lietuvai įstojus į euro zoną, Vieno lito premija kultūrinėje atmintyje išsaugo nacionalinės valiutos vardą, o laureatas viešame literatūros vakare apdovanojamas autoriniame skulptoriaus Stasio Žirgulio darbe įkurdinta 1 lito moneta, diplomu ir renginio rėmėjų piniginiu prizu.

Iki dugno

Ir tada tyla pradeda rėkti.

Negražiai, neestetiškai,

taškydama seiles ir snarglius.

Tyliai skauda labiau.

Šerpetotas ledokšnis

skvarbiai bruzda po oda,

oda susiraukšlėja ir pleišėja.

Žaizdota gėlė, o žydi.

***

Sapnų labirintai – ne mūsų kaltė,

už realų pasaulį – po taurę,

už tuos, kurie kelyje,

už kitus, kuriuos nugula kelias.

Neramu, galvą skauda, kodėl

klausimai nesuranda atsakymų...

Pažiūrėk, filosofai surėmę kaktas,

tarp kaktų – kiaušinis sutrėkštas.

Lukštas ant mano delno,

lukštai ant tavo akių...