Kūrėjo mįslė

Šįkart ekrane – 2019 m. sukurtas dokumentinis režisieriaus Maksimo Švedo filmas "Grynas menas", pasakojantis apie šiuolaikinę Baltarusiją, laisvę ir meną.

Kino juosta pasakoja apie paslaptingą menininką, kuris pasirodo skirtinguose Minsko rajonuose, išskleidžia savo drobę ir pradeda tapyti. Jis kuria mįslingas geometrines figūras: stačiakampius ir kvadratus. Smalsūs praeiviai spontaniškai prieina prie jo ir paklausia, ką jis kuria, tačiau vyriškis niekada neatskleidžia paslapties. Menas tampa proga pasikalbėti apie gyvenimą, valstybę, kasdienę tikrovę ir žmogiškas istorijas. Po truputį pradedame pažinti menininką ir reiškinį, kurį atspindi jo menas.

Filmo pasakojimo herojus Zaharas Kudinas (1986–2019) buvo vienas perspektyviausių jaunosios kartos Baltarusijos tapytojų. Deja, gyvenimo kelias nutrūko dramatiškomis aplinkybėmis, menininkui nespėjus realizuoti daugybės savo sumanymų.

Anot paties režisieriaus, šis filmas – tai bandymas naujai pažvelgti į dabartinę Baltarusiją. "Pagrindinė intriga su dailininko tapyba Minsko gatvėje yra tik pretekstas parodyti savo šalį naujai. Sekdami pagrindinio veikėjo pėdomis, sužinosime apie skirtingus Baltarusijos veidus. Susipažinsime su paprastais žmonėmis ir vietomis, esančiomis toli nuo išblizginto miesto. Filme norėčiau atkreipti dėmesį į Baltarusijos kaip paskutinės Europos diktatūros įvaizdį", – sako politologo išsilavinimą turintis M.Švedas.

Norėjo būti reikalingas

Žurnalui "Kaunas pilnas kultūros" režisierius yra sakęs, kad žmonėms Z.Kudinas patikęs.

"Jis buvo šviesi asmenybė, kupina drąsių, kartais ekscentriškų idėjų. Tos simpatijos vis dėlto buvo dažniau reiškiamos žodžiais – pirkėjų eilių prie jo paveikslų nesusidarydavo. Jis buvo jautrus kitų nuomonei, netgi įsižeisdavo neatsargiai parinkus žodžius, galėjo skaudžiai atsikirsti ir sukritikuoti kito meną, – sakė M.Švedas. – Apskritai meno kritikai ir istorikai žavisi jo mintimis ir darbais – ypač po to, kai jis paliko šį pasaulį. Beje, jis buvo jauniausias menininkas, kurio darbas pateko į Nacionalinį muziejų. Be honoraro."

M.Švedo projekte menininkas sutiko dalyvauti, nes jam patiko filmo apie Baltarusiją idėja. Kartu radę būdą provokuoti žmones, kad pradėtų kalbėti, – dažų dėmes nuo sienų perkelti ant drobės. "Apskritai Zaharui patiko dalyvauti bet kokiuose meno procesuose, jis jautėsi gerai būdamas reikalingas tiek gatvėje, tiek galerijose", – sakė pašnekovas.

Jis buvo jauniausias menininkas, kurio darbas pateko į Nacionalinį muziejų. Be honoraro.

Režisieriaus teigimu, jo filmas pačioje Baltarusijoje neliko nepastebėtas.

"Mūsų šalyje kino industrija unikali: beveik nėra pinigų, festivalių, specialistų, konkurencijos, auditorijos. Bet yra filmų! Dalis jų kuriama valstybinėje studijoje "Belarusfilm", bet šiuos žiūrovai retai vertina palankiai. Kitus gi kuria nepriklausomi entuziastai be biudžetų. Treti kreipiasi pagalbos į užsienio šalis, siūlančias paramą. Maniškį filmą rėmė Lenkijos kino institutas, – "Kaunas pilnas kultūros" sakė M.Švedas. – O atsiliepimai maždaug tokie: ironiškai reflektuoja realybę, kurioje gyvename. Žmonės sakė, kad visa ko absurdiškumą ir sunkumus filmas tikrai parodo, bet išėjus iš kino salės palengvėja."

Režisierius buvo suimtas

Planuota, kad Kaune filmą pristatys pats jo režisierius, tačiau per garsiąją OMON akciją, kuria Baltarusijos režimas masiškai suiminėjo taikiai demonstravusius piliečius, buvo areštuotas ir M.Švedas. KMN žiniomis, pastaruoju metu jis dirbo prie naujo dokumentinio filmo apie rinkimus Baltarusijoje.

Vietoj susitikimo su režisieriumi prieš filmą įvyks diskusija apie padėtį Baltarusijoje.

Solidarizuojantis su režisieriumi, suimtaisiais ir protestuotojais Baltarusijoje, už peržiūrų Vilniuje ir Kaune renginius nebus renkamas bilietų mokestis, raginant paaukoti Baltarusijos aktyvistų sukurtiems paramos fondams. Surinktos lėšos bus skiriamos padėti protestuojantiems ir jų šeimoms: apmokėti baudas, teisininkų paslaugas, medicinos paslaugas, paremti tuos, kurie prarado pajamas.

Peržiūra vyks rusų ir baltarusių kalba su lietuviškais subtitrais, pritaikytais kurtiesiems ir neprigirdintiesiems. Siekiant užtikrinti saugius atstumus tarp žiūrovų vietų skaičius ribotas.

Prasmingas projektas

KMN ir platformos "Kitas kinas" inicijuotas, Lietuvos kino centro finansuotas, Kaune kartu su Kauno kurčiųjų reabilitacijos centru rengiamas dokumentinių filmų peržiūrų ciklas "Common People" (liet. k. "Paprasti žmonės") visą vasarą rengė unikalių dokumentinių filmų pristatymus.

Parinktos kino juostos pasakoja apie įvairias bendruomenes ar (sub)kultūras: nuo privilegijų stokojančių visuomenės grupių istorijų iki kultinių figūrų meno ir kultūros istorijoje portretų. Ciklą lydinčių pristatymų metu skatinama diskutuoti ne tik apie filmų turinį ir socialinę problematiką, bet ir apie dokumentinio kino reiškinį apskritai.

Filmų peržiūrose ir lydinčiose diskusijose keliami klausimai, susiję su dokumentinio kino kūrimo etika, režisūriniais sprendimais.

Kas? Filmo "Grynas menas" seansas.

Kur? KMN kiemelyje.

Kada? rugpjūčio 19 d. 21 val.