"Tema nėra nauja. Darbai apie meilę. Meilę kaip prasmę, kaip namus, kaip religiją", – į retorinį savo paties klausimą, apie ką paroda, atsako M.Jonutis.
Viešumoje santūrumu, darbuose drąsiomis spalvomis išsiskiriantis menininkas, mokantis tobulai į vienį supinti grafiką, tapybą ir skulptūrą, lieka ištikimas sau. Ryškiai dažytos medžio kompozicijos be įmantrybių, bandymų atrasti naują kūrybos potencialą, dar nenaudotus motyvus.
"It kaimo dievdirbys drožiąs savo šventosios portretus, paišau abrozdėlius iš šventųjų gyvenimo. Norėtųsi, be abejo, visą bažnyčią tokią nudrožti, bet kad tos rankos tik dvi, ir tas laikas toks išvogtas, kalnų upe tekantis, tai išeina gal tik kaimiška koplytėlė iš keliolikos paveiksliukų", – sako menininkas.
Vienoje erdvėje atsidūrę tie keliolika paveiksliukų – kaip įprasta M.Jonučio kūryboje – vienu metu pasakoja daug istorijų: kiekvienas skyrium ir visi kartu.
Pirmas reikšmingas žvilgsnių susidūrimas, širdį nukaitinantis rankų prisilietimas, pokalbis – akimis ar žodžiais, kol nematoma siena įveikiama ir jiedu tampa "Kaip vienas". Mintį, kad "Tavęs laukiau 100 metų", seka suvokimas "Pripildai mane", pasijauti "Kaip maža mergaitė" (arba "Kaip sode", kuriame "Saldžius vaisius skinu"), o ūmai dingusią laiko nuovoką pakeičia laikrodis, kurio rodyklės rodo ne valandas, bet prisipažinimą, kad myli.
Pražydęs jausmas įpareigojo rankas ir atsirado darbai, kurie sukrito į parodą.
Galiausiai atsiranda bendri namai, vakaro arbatos tradicija (palydint į dangų balta paukšte kylantį dūmą), bendri rytai, jausmas subręsta it vėlyvos vasaros vaisiai – biblinis, bet sykiu ir labai žemiškas, kultūrą ir buitį siejantis, dailininko ypač mėgstamas obuolių motyvas.
Primityviojo meno įkvėptas stilius, už lengvą potėpį ar grafikos liniją sunkesnis medis, M.Jonučio romantiką nuleidžia ant žemės. Net ir neliesdami kojomis žemės, "Ant stogo" skaičiuodami žvaigždes, Jis ir Ji gyvena it labai žemiški įsimylėjėliai – neišsižadėdami jaunatviškos erotikos "Duše". Ir visai kaip pastarieji išgyvena beveik visas meilės stadijas – širdžių kelionė nesibaigia – tik nusidriekia į tolimą horizontą. "Tu mano ir viskas visada", paslapčia visiems sako menininkas.
Pristatydamas savo parodą, M.Jonutis primena interneto platybėse klaidžiojančią išmintį "Pagalvokite apie savo elgesį – ar ne per mažai sau leidžiate?" – ir sako leidęs sau būti laimingas.
"Pražydęs jausmas įpareigojo rankas ir atsirado darbai, kurie sukrito į parodą", – sako neseniai naują šeimą su kauniete dailininke Lina Dūdaite sukūręs žinomas sostinės menininkas.
Kaip ir dera meilės palydėtam projektui, parodos kelias po šalies galerijas prasidėjo pavasarį. Pražydus kaštonams atkeliavo, dailininko žodžiais, į meilės miestą Kauną, rugpjūtį – "kai vanduo įšils", atvažiuos į Palangą. Lapkritį M.Jonučio "Myliu" pasieks Danijos Karalystę ir, tikėtina, ne vienas jų liks šildyti vėstančių skandinavų namus – vieša paslaptis, kad minimalistinio stiliaus interjerams pirmenybę teikiantys danai ypač mėgsta ryškiaspalvius lietuvio kūrinius.
"Na, bet kas eisit pro šalį, užsukit, pradžiuginsit", – pristatydamas parodą kvietė menininkas. Telieka paantrinti M.Jonučiui kiek pakoregavus paskutinį sakinio žodį: apsilankę nudžiugsit patys. Ir gal net apsisprendę nueiti (iš naujo) savosios meilės stoteles.
Kas? M.Jonučio paroda "Myliu".
Kur? "Lango galerijoje" (M.Valančiaus g. 5 )
Kada? Veikia iki birželio 15 d.
Naujausi komentarai