Šis šeštadienis Zapyškyje – neeilinis. Ir tai buvo matyti iš tolo.
Dėl respublikinio festivalio „Aitvarai Žemei ir Dangui“ Zapyškio padangė prie Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ir Nemuno slėnis buvo pilni ir aitvarų, ir kitokių skraidančių aparatų.
Šventei zapyškiečiai ir kitos Kauno rajono bendruomenės ruošėsi visą mėnesį. Vieni gamino aitvarus, kiti kaupė idėjas kitiems metams.
„Pažiūrėk, pažiūrėk, kaip ryklys! O ten boružėlė!” – išpūtę akis į aitvarus dairėsi vaikai. Ne mažesnį įspūdį aitvarų daugybė ir jų gamintojų fantazija darė ir suaugusiems. Susižavėjimo žvilgsniai nulydėdavo ne vieną vos pakilusį „sparnuotį“.
Tad visai nekeista, kad prie meistrų, padėjusių tiesiog renginio metu pasigaminti po aitvarą, nusidriekė eilutės. „Tai nėra sunku. Tiesiog reikia žinoti pagrindinius principus ir turėti būtinąsias detales, tokias kaip valą ir skersinius“, – aiškino 12-metis Vytautas Jokubonis. Čia surišti, ten priklijuoti ir perkišti. Berniukas aitvarus išmoko gaminti neseniai. Šventėje jis su savos gamybos aitvaru rungtyniaus pirmą kartą, tačiau iki varžybų dar spėjo pamokyti daug žmonių ir padėjo jiems pasigaminti po aitvarą.
Kai kurie jau pasigaminę aitvarą niekaip nemokėjo jo pakelti į orą. "Ką daryti? Neskrenda!" – meistrų pagalbos prašė viena moteris. "Visi aitvarai skrenda. Pabandom. Paleidžiam prieš vėją ir tempiam aitvarą. Greitai greitai greitai. Va, matot, skrenda", – nusišypsojo pagalbininkė.
„Kaip galima praleisti tokį renginį? Nuostabi gamta, geras oras, galimybė pajudėti, pabūti su šeima, susitikti su seniai matytais draugais“, – stebėdama, kaip sūnus leidžia aitvarą, kalbėjo kaunietė Vita Jonaitienė.
Ji su šeima kaip ir daugybė kauniečių į šventę atplaukė laivu. Jis prie pat renginio vietos pakrantėje prisišvartavo vidurdienį. „Seniai norėjau paplaukioti Nemunu, bet niekaip neprisiruošdavome“, – šypsojosi moteris.
Aitvarų ir kitų į orą kilusių skraidančių objektų savininkai galėjo varžytis dėl prizų. Į padangę buvo paleistas ir specialus aitvaras su šventės dalyvių palinkėjimais. Jie buvo skirti Kauno rajonui, šiemet švenčiančiam 60-metį.
Jei aitvarai buvo skirti akims paganyti, tai susirinkusiųjų ausis džiugina dainuojamoji poezija. Festivalio dalyvių nuotaiką kūrė režisierius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava ir Gedimino bei Miglės Ivaškevičių šeimyninis duetas „MarGė“.
Už itin originalių formų aitvarus buvo atsakingi Vilniaus dizaino kolegijos Grafinių komunikacijų katedros studentai su projektu „Skrisk nenukrisk“. O kokia šventė be skanių vaišių ir šventinio torto? Geras oras ir emocijos tik dar labiau padidino apetitą, tad norinčiųjų paragauti siūlytų skanumynų netrūko.
Naujausi komentarai