Gausi šeimyna

Asta šeimai priskiria ir tame pačiame name (tik kitame bute) gyvenančią mamą su močiute. "Dėl jų saugumo per karantiną neleidome mažosios į mokyklą, mat labai bijojome pakenkti močiutei, šįmet atšventusiai 90 metų jubiliejų", – aiškina atsakinga moteris.

Astos sesuo taip pat gyvena netoliese, o jos sūnelis tik aštuoniais mėnesiais vyresnis už Ugnę, tad pusbrolis su pussesere jau nuo mažų dienų labai artimi.

Menininkų šeimoje gyvena ir dvi katės, atkeliavusios iš teatro. "Katinas Spirgas – ketverių metų, jis yra kitų dviejų teatro artistų katės palikuonis. O katytė Pūka atsirado neseniai, iš gailesčio... Draugai iš teatro negalėjo jos auginti, buvo alergiški, tai nusprendėme priglausti. Spalviškai ji labai tiko Spirgui, tai nusprendėme, kad bus brolis ir sesuo", – šmaikštauja žodžio kišenėje neieškantis Ž.Voronovas.

Geras dvi savaites katinai šnypštė vienas ant kito, užtai dabar gyvenimo atskirai neįsivaizduoja. Kaip ir jų šeimininkai, o ypač mažoji Ugnytė, su naująja įname išsyk suradusi bendrą kalbą.

Artėja krištolinė sukaktis

Linksmuolis Žanas kvatojasi, kad geriausiai judviejų su žmona pažinties istoriją papasakotų Asta: vyrai tokių dalykų nepamena. Jiedu ilgą laiką dirbo Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, bet didesnę simpatiją pajuto ir vienas kitu labiau susidomėjo tik pradėję drauge lankyti baseiną.

"Buvo toks laikas, kai teatro artistai sekmadieniais tarp rytinio ir vakarinio spektaklių galėjo lankyti Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos baseiną (tuomet dar vadinosi 4-oji vidurinė). Po baseino spėdavome suvalgyti picos, išgerti kokteilį kavinukėje. Nuo to viskas ir prasidėjo…" – pasakoja Asta.

Tiesa, dar Žanas padėjo versti Astos mokslams reikalingą literatūrą iš rusų kalbos. "Tuo metu kaip tik rašiau magistro darbą apie sporto fiziologiją. Žanas man skaitydavo ir versdavo, o aš konspektuodavau", – prisimena penkiolikos metų senumo įvykius Asta, gegužę su vyru švęsianti krištolines vestuves.

"Nespėjo mokslų baigti, kaip tuoj reikės į pensiją eiti..." – pusiau juokais, pusiau rimtai aiškina Žanas. Mat balerinos, atšokusios scenoje aštuoniolika metų, jau gali išeiti į ankstyvąją pensiją ir gauti rentą. Astai šis terminas jau ant nosies.

Sunkiausia mažajai aktorei susivaldyti tuomet, kai scenoje išvysta tėtį ar mamą. Tuomet Ugnei norisi jiems mojuoti.

Liūtas prieš Skorpioną

Paklausta, ar jau galvoja apie rentą, A.Voronova surimtėja: "Bandau galvoti, bet iš tiesų tai labai sunki užduotis…" Žanas tvirtina, kad ir operos solistai turi teisę anksčiau išeiti į pensiją.

"Tiems, kuriems darbas tampa kančia, – nebloga išeitis. O aš scenoje jaučiuosi kaip žuvis vandenyje. Šiuo metu repetuojame naują spektaklį vaikams "Guliverio kelionės". Jei viskas bus gerai ir žmones pagaliau įleis į teatrus, premjerą planuojame birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną", – artimiausius Muzikinio teatro kolektyvo planus išduoda artistas, šiame spektaklyje kuriantis liliputų karaliaus vaidmenį.

Ž.Voronovas prisipažįsta, kad per visą savo karjerą teatro scenoje visokių vaidmenų teko vaidinti, bet karaliumi dėl solidaus stoto buvo bene dažniausiai.

"O tuomet ir grįžęs po spektaklio namo bando karaliauti. Tenka jam karūną nuo galvos nuimti", – aiškina Asta ir pristato dar vieną, tiesa, jau buvusio rudens premjerą – lenkų kompozitoriaus Tadeuszo Dobrzanskio operetę "Karaliaus antrininkas". Jame Ž.Voronovui teko Kajatano Vagaridano – karo generolo – vaidmuo.

Paklausta, ar grįžęs namo karo vadas irgi kariauja, Asta tvirtina, kad taip. Judviejų charakteriai labai karingi. Ji pagal Zodiaką – Liūtas, Žanas – Skorpionas. Kiek pakovoję abu nurimsta, nebent į kovą įsikiša ir didelius ragus tvirtai atstato Avinas – jų dukrelė Ugnė.

"Aš kartais nusileidžiu tyliai, bet padarau savaip", – prisipažįsta Žanas. O štai su moterimis, gimusiomis po Avino ženklu, – sunkiau. "Mūsų Avinukas labai užsispyręs!" – pasakoja laimingi tėveliai, kuriems Ugnytė – be galo išlauktas vaikas. Tarsi auksinė žuvelė, išpildžiusi karščiausią troškimą.

Susitinka scenoje

Ar nesunku vyrui ir žmonai viename darbe? Žanas ir vėl pokštauja savo draugų žodžiais: "Na, taip, nuėjau į mišką su savo malka..." Bet dauguma poros draugų – taip pat teatralai, tad jie puikiai vieni kitus supranta.

"Gali pasirodyti keista, bet mes visai nedaug laiko darbe praleidžiame kartu. Teatras – tas pats, bet kolektyvai, kuriuose dirbame, – skirtingi. Susitinkame tik spektakliuose, jei išpuola eilė dirbti drauge", – aiškina sutuoktiniai, jaučiantys didelį dėkingumą šalia gyvenantiems tėvams, kurie padeda auginti dukrelę.

Į darbą Voronovai dažnai vyksta skirtingu laiku. Atšilus orui, jie palieka automobilius kieme, traukia iš sandėliuko elektrinius paspirtukus. Apkaltinti, kad važiuoti tokia transporto priemone – menkas sportas, sutuoktiniai užtikrina, jog sportuoja ir rimčiau.

"Žmona darbe trenažus darydama prisisportuoja, o aš per karantiną ėmiau svarmenis kilnoti. Mečiau sau iššūkį, pradėjau maistą reguliuoti. Iš neturėjimo ką veikti savimi ėmiau rūpintis", – sparčiai krentančiu svoriu negali atsidžiaugti artistas.

Mitybos įpročiai skiriasi

Voronovų maisto racionas – be galo skirtingas. Žanas valgo penkis kartus per dieną. Pirmoje dienos pusėje – daugiau angliavandenių turintį maistą, antroje – baltymų.

Asmeninio sveikos mitybos specialisto vyras neturi, užtai turi brolį sportininką, treniruojantį jaunuosius A.Sabonio krepšinio mokyklos auklėtinius. Su juo pasikonsultavęs Žanas nusprendė, kokius produktus iš rekomenduoto baltymų ir angliavandenių sąrašėlio jis norėtų vartoti. Ir numetė 23 kg! Pradėjęs intensyviai sportuoti vyras susizgribo, kad svarstyklės ir vėl rodo 3 kg daugiau, bet nurašė juos raumenų masei. "Jeigu dėl netinkamos svorio kategorijos režisieriai daugiau nebeduos karališkų vaidmenų, tai… pereisiu prie princų!" – nepraranda sveiko humoro jausmo.

Asta dėl savo baleriniškai lieknos figūros niekada neturėjo problemų. Net ir besilaukdama mažai tepriaugo svorio, o ligi tol buvusi darbinė forma sugrįžo labai greitai. "Kadangi Ugnė buvo mūsų išlauktas kūdikis, tai apie jokius papildomus kilogramus ar nepatogumus dėl darbo nė negalvojau", – atvirauja smulkaus sudėjimo šokėja, dukrelės susilaukusi 33-ejų.

Šioje vietoje Žanas netikėtai uždainuoja teatrališku balsu: "Keturiasdešimt kaštonų žalių…" Tai turėtų reikšti tik viena – rudenį jo žmonai stuktelės šis apvalus skaičiukas. Laukia smagus jubiliejus, kurį pats Žanas jau atšventė prieš trejus metus.

"Tarp manęs, mamos ir močiutės yra po 25 metus skirtumo. Todėl mums visoms šie metai ypatingi: močiutei jau sukako 90 metų, mama neseniai atšventė 65-erius, o aš savojo gimtadienio dar laukiu", – sako būsimoji jubiliatė.

Sceną pamilo ir mažoji

Voronovai džiaugiasi, kad judviejų septynmetė dukrelė Ugnė taip pat labai mėgsta teatrą. Būdama visai mažytė ji vaidino operetėje-parodijoje vaikams "Grybų karas ir taika", o dabar su choru dainuoja itališkai "Makbete".

Žaną stulbina dukrelės klausa ir atmintis, namuose jo repetuojamas arijas (nors ir italų kalba) Ugnė išmoksta kur kas greičiau.

"Jokių pakišų, jokio blato… – juokiasi meniški tėvai. – Teatro choro vadovė netyčia išgirdo, kaip Ugnė dainuoja. Vyko spektaklio repeticija, o per pertrauką dukrą apspito aktoriai ir paprašė ką nors padainuoti. Tuomet ji ir sugiedojo Lietuvos himną – nuo pradžių iki galo, vienu ypu. Mat buvo neseniai darželyje Nepriklausomybės atkūrimo dienos šventei "Tautišką giesmę" išmokusi", – dukrelės karjeros pradžią teatre prisimena tėvai.

Sunkiausia mažajai aktorei susivaldyti tuomet, kai scenoje išvysta tėtį ar mamą. Tuomet Ugnei norisi jiems mojuoti ar kažkaip kitaip parodyti, kad yra su jais scenoje.

Teatras jau seniai mergaitei tapo antraisiais namais. Tėvai nemano, kad sykį jau dukra pradėjo dainuoti teatre, tai užaugusi būtinai suks tėvų pėdomis. "Matėme daug atvejų, kai teatre pradėję aktorių vaikai vėliau pasuko savais keliais. Bet smagia patirtimi scenoje labai džiaugėsi", – pasakoja jie, apie Ugnytės balerinišką lankstumą linkę nutylėti.

Anot Astos, dukrelė labiau prijaučia tėčio natūrai: kam judėti, jei galima ir pagulėti. Tad nė nebando per jėgą jos tempti į baleto pamokas. Tėvai leidžia dukrelei rinktis kitas mėgstamas veiklas. Šiuo metu ji su užsidegimu ruošiasi pirmai klasei ir drauge su šeima žaidžia lavinamuosius stalo žaidimus "Domino", "Loto" ir kt.

Laisvalaikį leidžia aktyviai

Nors grįžus namo teatro temos išvengti nepavyksta, apie darbus Voronovai stengiasi neužsikalbėti. Per užsitęsusį karantiną atradę naujų kasdienių džiaugsmų jie skuba į lauką ir smagiai važinėjasi dviračiais. Šį pavasarį dviračiu važinėtis išmoko ir Ugnytė, tad nuo šiol dviračiai – visų trijų laukiamas laisvalaikio leidimo būdas.

Vasarą šeima mėgsta plaukioti karjere didžiule šeimynine irklente, ant kurios be vargo sutelpa visi trys. Kol pasaulio nekaustė pandemija, Voronovai mėgdavo keliauti automobiliu su Astos sesers šeima. Dažniausiai vykdavo į Kroatiją. Sykį net autobusiuką buvo išsinuomoję.

Apie šios vasaros planus Voronovai kalba atsargiai. "Senais gerais laikais dėl atostogų teatralams nekildavo jokių problemų, – prisimena Žanas. – Birželį visi išeidavome, o po 50 dienų visi drauge grįždavome iš atostogų ir pradėdavome naują teatro sezoną. Deja, dabar niekas niekam neaišku…"

Scenoje – karalius, gyvenime – žvejys

Ž.Voronovas prisipažįsta, kad viena didžiausių jo laisvalaikio aistrų yra žvejyba. Kai išeis į pensiją, vyras net svajoja atsidaryti savo žvejybos įrankių parduotuvę.

"Mano hobis jau persiritęs į profesionalų lygį. Turime savo komandą, rėmėjus, dalyvaujame sportinės žūklės varžybose. Bet pernai dėl karantino viskas susijaukė. Kadangi susibūrimai nebuvo galimi, tai ir mes su kolega negalėjome dalyvauti varžybose", – apgailestauja Žanas, kiekvieną savaitgalį lavinantis žvejybos įgūdžius, o šią balandžio 22-ąją jau atidaręs lydekų sezoną.

Žano ir jo kolegos žvejo komanda vadinasi linksmai. "Zazaiza" – toks jų varžybų tandemo vardas. Linksmieji vyrukai, sėdę į valtį, per varžybas turi pagauti penkias didžiausias žuvis. Tai reiškia, kad žvejoti jie gali sutartą laiką, o paskui iš visų pagautų žuvų turi išrinkti penkias didžiausias ir pateikti komisijos teismui.

"Kol kas mano didžiausias laimikis yra lydeka, svėrusi 11,5 kg. Tiesa, pagauta velkiaujant, o sportiškai – mėtant masalą į vandenį, prieš trejus metus esu pagavęs 9,1 kg lydeką! – su pasididžiavimu aiškina teatro artistas, žvejyboje randantis atsipalaidavimą, malonumą. – Man patinka pergudrauti žuvį. Manote, labai lengva padaryti, kad ji užkibtų?! Varžyboms gauname naują ežerą, tad tenka važiuoti prie jo iš anksto, skenuoti dugną, surasti žuvį, nuspėti, ką ji valgo, kad per varžybas sublizgėtume gerais rezultatais."

O ar dažnai Voronovų šeimoje ant stalo garuoja žuvų kepsniai? Žanas purto galvą. Jo merginos, o ir jis pats, žuvies nemėgsta. "Jei paprašytų, po kokią vieną iš žvejybos gal ir atvežčiau", – užtikrina Žanas, iš žuviškojo meniu gal kiek labiau vertinantis starkį, o šiaip mėgstantis mėsiškus patiekalus.

Siuvinėjimas atpalaiduoja

Asta savo laisvalaikį skiria siuvinėjimui kryželiu. Dar mėgsta gaminti papuošalus.

"Per karantiną, kaip juokauju, aplaižiau visus galus, – juokiasi Kauno valstybinio muzikinio teatro balerina. – Ir pradėtas knygas pabaigiau skaityti, ir siuvinius siuvinėti. Tuos išsiuvinėtus paveikslėlius ir namuose kabiname, ir draugams dovanojame. Esu išsiuvinėjusi net keletą Gustavo Klimto darbų – tikrai nebuvo labai lengva."

Meniškas profesijas pasirinkusi pora atvirauja, kad paprašyta mielai dalyvauja įvairiose fotosesijose. Po vieną ar atskirai. "Mes niekada nesilaužome, – užkrečiančiu juoku ir vėl prapliumpa Žanas. – Kaip aktorius profesionalas siekiu išbandyti viską. Nuo reklamos iki pozavimo meniškoje fotografijoje. Man viskas įdomu!"