"Ąžuolyno bėgime" žmonos nešimo bėgimo varžybas laimėjęs marijampolietis Vytautas Kirkliauskas psisipažino: "Buvo sunku, varžovai lipo ant kulnų, bet malonu buvo laimėti, ypač nesitreniravus du mėnesius. Jei kitais metais bus šios varžybos, būtinai dalyvausime."

Rūpinosi saugumu

100 m bėgime patyrusiam ir jau ne vieną kartą pasaulio žmonų nešimo bėgimo varžybose dalyvavusiam, o 2011 m. net trečią vietą laimėjusiam marijampoliečiui V.Kirkliauskui buvo nelengva.

Tiesa, tam įtakos turėjo ir jam neįprastas atstumas – 100 m.

Pasaulio žmonos nešimo ant pečių varžybose įprastai vyrai privalo įveikti 253,5 m nuotolį.

Maža to, jie turi šokinėti per kliūtis, bristi per 8 m ilgio baseiną.

Vytautas, kuris praeityje užsiėmė sunkiąja atletika, savo žmoną Neringą, kaip ir keli kiti vyrai, nešė ne sėdinčią ant nugaros.

"Taip daug patogiau ir greičiau bėgti. Be to, saugiau žmonai, jei pargriūčiau, – Neringa veidu į vyro nugarą kabojo žemyn galva, užsikabinusi už jo liemens, o Vytautas laikė ją už kojų. – Beje, pirmieji šį bėgimo būdą atrado estai."

Komplimentai sutuoktiniui

Ar vyro nešamai moteriai nebuvo nebaisu? "Ne, nei pirmą kartą, nei dabar, – juokėsi Neringa. – Įdomu. O mano vyras stiprus."

"Kartą parvirtau, bet viskas baigėsi sėkmingai", – neslėpė vyras.

2011 m. V.Kirkliauskas išgarsino Lietuvą, kai laimėjo trečią vietą pasaulio čempionate.

Egzistuoja griežti reikalavimai, kad moteris neturi sverti mažiau kaip 49 kg. Sverti daugiau leidžiama. Žmonos svoris paprastai būna 51 kg, todėl prieš varžybas moterys laikosi dietos.

Viena amerikietė svėrė 44 kg, tad jai ant pečių uždėjo kuprinę su svarmenimis, kad dalyvės svoris būtų bent minimaliai priartėjęs prie leidžiamo. Jei moterims iki 49 kg pritrūksta kelių gramų, joms liepiama prieš varžybas išgerti vandens.

Kaune N.Kirkliauskienė svėrė 52 kg.

Šiemet marijampolietis pasaulio čempionate užėmė penktą vietą.

Tyla – gera byla

Ką Neringa mąsto, kai kabo žemyn galva? Ar, kai vyras bėga, ji užsimerkia?

"Tyliu, nieko nesakau. Netrukdau, nes pagalvos, kad man kažkas atsitiko, – šypsojosi N.Kirkliauskienė. – Per varžybas neužsimerkiu – tik pasaulio čempionate, kai jis brenda per vandenį. O kaip jam sekasi, suprantu iš greta judančių kojų."

O kas gyvenime iš jų vienas kitą neša ant pečių?

"Aš. Visą laiką, – nusijuokė marijampolietis. – Dabar persikėlėme į nuosavą namą, o anksčiau, kai gyvenome bute, ją visada bėgdamas nešdavau į ketvirtą aukštą ant pečių."