Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje praėjusį šeštadienį vyko respublikinis sutartinių festivalis „Sesė sodų sodina“. Tai jau ketvirtas giedotojų sambūris, organizuojamas Kauno rajone.

Sambūrio iniciatoriai –  Neveronių kultūros centro meno vadovė Jolanta Balnytė ir Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyrius. Festivalio tikslas – saugoti sutartinių gyvybingumą, populiarinti šį žanrą Kauno rajone.

Sutartines giedojo kolektyvai „Ratilio“ (Vilnius), „Sasutalas“ (Kaunas), „Altonė“ (Zapyškis), „Jorė“ ir „Viešia“ (Neveronys), „Kupkėmis“ (Kupiškis),  „Imsrė“ (Jurbarkas), „Vijūnytė“ (Salamiestis).

Festivalį vedė ir apie šio unikalaus žanro istoriją, atlikimo būdus papasakojo laidų vedėja, etnomuzikologė Loreta Mukaitė-Sungailienė. Renginio vedėja džiaugėsi, kad šį sudėtingą, Aukštaitijoje gimusį žanrą, pamėgo ir jaunimas. Į UNESCO paveldą įrašytomis daugiabalsėmis lietuvių  liaudies dainomis, sutartinėmis, dar kitaip vadinamomis saugėmis, žavisi užsieniečiai. Savo specifika artimų sutartinėms kūrinių aptinkama tik Ukrainoje, Rusijoje, Balkanų šalyse.

„Unikalios dainos unikalioje tautoje. Juk ir  apie lietuvių kalbą dar senų senovėje prancūzų kalbininkas A. Mejė sakė: „Jei norite išgirsti, kaip Adomas su Ieva kalbėjosi Rojuje, važiuokite į Lietuvos kaimą ir klausykitės“, – pasakojo L. Mukaitė-Sungailienė.

Jau 15 metų Kauno rajone dirbanti J. Balnytė pasakojo, kad išmokyti kolektyvą giedoti sutartinių nėra paprasta. Tam jis turi subręsti, nes čia reikia susitarti, susigiedoti, susiklausyti ir, svarbiausia, – pajausti kitą.

„Sutartinės – magiška energija, kuri chaosą gali paversti kosmosu. Kai skamba sutartinių garsažodžiai – pasineri į jausmus. Tai magiška priemonė“, – pasakojo festivalio iniciatorė.

Kuriai seniūnijai padovanos festivalį kitais metais, J. Balnytė dar nežino. Šiuo metu moteris Vytauto Didžiojo universitete kremta etnologijos ir folkloristikos mokslus.

Renginyje veikė tapytojo, etnokultūros puoselėtojo Virginijaus Kašinsko darbų ekspozicija „Kosminiai sodai“. Šis menininkas kasmet sutartinių festivalio dalyvius stebina unikaliais tapybos darbais – dekoracijomis, kuriose, kaip ir sutartinėse, užkoduota labai daug ornamentuotos tautinės informacijos.

„Tapybos darbuose vaizdavau senovinius šiaudinius sodus. Juose glūdinti sakralinė geometrija susieta su tam tikra pasaulėžiūra. Sutartinėse yra lygiai tas pats, tik išreikšta garsu“, – pasakojo menininkas.

V. Kašinkas yra sukūręs apie 90 filmų lietuvių etninės kultūros tema. Du iš jų – apie respublikinius sutartinių festivalius Kauno rajone.  

Po festivalio visi dalyviai ir svečiai buvo pakviesti į Zapyškio pagrindinę mokyklą, kur jų laukė autentiškas Kauno rajono regiono Kūčių stalas.