"Romuvos" kino teatre vasario 3–7 d. karaliaus XI prancūzų kino festivalis "Žiemos ekranai". Šių metų festivalio tema – "XXI amžiaus šeima".

Temą pasiūlė kūrėjai

Pristatomuose naujausiuose prancūzų režisierių kurtuose filmuose šeimos tematika gvildenama plačiąja prasme, juose tyrinėjant klasikinio šeimos modelio reikšmę šių dienų visuomenėje, netradicines šeimas, santykius tarp tėvų ir vaikų, tarp vaikų, kurie neturi tėvų, kitus įvairius santykius šeimoje ir šeimos kaip tam tikros bendruomenės sąvoką.

Anot festivalį organizuojančio Prancūzų instituto Lietuvoje, tokį tematikos pasirinkimą pasiūlė patys filmai. "Šeimos tema yra apskritai populiari Prancūzijos kine, šeimos temą labai nesunkiai galima rasti daugelyje prancūziškų filmų, bet praėjusiais metais kurtuose filmuose ji tapo ypač aktuali", – teigia prancūzų kultūros atašė Lysianne Caron.

Daugiausia filmų ir susitikimų su Lietuvoje viešinčiais prancūzų režisieriais ir aktoriais bus galima pamatyti Vilniuje, tačiau "Žiemos ekranai" aplankys ir kitus šalies miestus – Kauną, Panevėžį, Anykščius, Šiaulius, Marijampolę, Klaipėdą ir Palangą. Festivalis susideda iš dviejų programų – pagrindinės ir retrospektyvos.

Pagrindinė programa

Kaune pagrindinėje programoje bus pristatyti šeši filmai, kuriuose šeimos tema atsiskleidžia juose analizuojant tradicinės šeimos sudedamąsias dalis – vyrą, žmoną ir vaikus bei jų tarpusavio santykius, taip pat šeimą, kurios mes nenorime turėti, ir šeimą, apie kurią svajojame.

Drauge su šiais filmais taip pat bus galima dar kartą išvysti pernai festivalio metu daug publikos simpatijų sulaukusį filmą "Mari istorija", pasakojantį apie aklos ir kurčios keturiolikmetės pasaulio pažinimą ja su didele meile besirūpinant vienuolei Margaritai Larnė.

Vasario 3 d. festivalį atidarys komedija "Kaip aš išsinuomojau šeimą". Filmo režisierius – ne vieną kino apdovanojimą gavęs Jeanas Pierre Ameris.

"Su šiuo režisieriumi draugaujame jau dvejus metus. Pernai jis pristatė filmą "Mari istorija" festivalio atidarymo metu Vilniuje. Tai buvo nuostabus filmas, patikęs daugeliui Lietuvoje žiūrovų. Šiais metais režisierius atvyks išimtinai į Kauną, kur pristatys du filmus pirmąją festivalio dieną. Ypatingas yra ir naujausias režisieriaus filmas "Kaip aš išsinuomojau šeimą", – mintimis apie Kauno programą dalijosi programos sudarytoja Sylvie Dufaur.

Pastarajame filme istorija rutuliojasi apie be galo turtingą, puikią karjerą padariusį žmogų, tačiau dėl to buvusį tokį užimtą, kad jis neturėjo laiko sukurti šeimos. Vieną dieną jis supranta, kad jam kažko trūksta, ir susipažįsta su vieniša, finansinių rūpesčių slegiama motina, nusprendžia išsinuomoti šią šeimą, norėdamas pasižiūrėti, ką reiškia turėti šeimą apskritai. Taip susitinka du visiškai skirtingi žmonės iš skirtingų sluoksnių, skirtingų pasaulių, su skirtingomis savo gyvenimo istorijomis.

Filme daug emocijų ir peripetijų, jame paliečiama daug probleminių klausimų, kurių pagrindinis – kas vis dėlto yra šeima: ar tai klasikinis šeimos modelis, ar tai gali būti ir kitokia šeima.

Kiti pagrindinės programos filmai: komiška drama "Kelios pavasario valandos" (vasario 4 d.) – liūdnas, bet labai gražus filmas, primenantis, kad turime mylėti vienas kitą, kol dar nėra vėlu, pasakojantis, kaip 48 metų sulaukęs vyras yra priverstas grįžti gyventi pas mamą, kaip jiedu pykstasi ir kaip jų santykiai keičiasi, kai pagrindinis herojus sužino, kad motina sunkiai serga.

Komedija "Kvailysčių kokteilis" (vasario 5 d.) – labai linksmas filmas apie nevėkšlą įvaikintą trisdešimtmetį ir jo komiškas pastangas susipažinti su tikrąja biologine motina, apie jo patekimą į naują šeimą, apie kurią jis visiškai nieko nežino.

Drama "Kelionė į Kiniją" (vasario 6 d.) – ypač gražių gamtos vaizdų kupinas filmas, pasakojantis apie moterį, pirmą kartą keliaujančią į Kiniją parsivežti autoavarijoje žuvusio sūnaus kūną. Tai pirmasis režisieriaus Zoltano Mayerio ilgametražis filmas, kuriame atsiskleidžia jo kaip fotografo patirtis.

"Liūdesio klubas" (vasario 6 d.) – priešingai, nei byloja pavadinimas, – linksmas filmas, analizuojantis santykį tarp brolių. Paskutiniajame filme "Savaitgaliai" (vasario 7 d.) tyrinėjamas santykis tarp dviejų porų, jų meilės ir neapykantos priepuolius šiems nusipirkus bendrą namą kaime ir apsigyvenus kartu.

Retrospektyviniai vakarai

Šių metų festivalio retrospektyvos programa "Knygos atgyja ekrane" yra skirta labiausiai įvertintoms prancūzų kino režisierių pasaulinės literatūros klasikos adaptacijoms pristatyti.

Kaune bus parodyti penki tokie filmai. Išskirtinis filmas – komiška drama "Gėlėti sapnai" (vasario 4 d.), kurią režisavo Amerikoje gyvenantis prancūzų režisierius Michelis Gondry, kartais ne visai įtelpantis į prancūziškojo kino rėmus. Tai pagal Boriso Viano romaną "Dienų puta" (1947 m.) pasakojama siurrealistinė, poetiška istorija apie jauno idealisto Koleno ir jo žmonos, jo mūzos Chlojos (akt. Audrey Tautou), santuokinę dramą, susirgus žmonai.

Dar vienas ypatingas seansas – "Panelė Šambon" (vasario 5 d.). Romantinę dramą – 1996 m. parašytą Erico Holderio romaną ekranizavęs Stéphane Brizé – ypač daug su literatūros kūrinių ekranizacijomis dirbantis prancūzų režisierius. Filme pasakojama kaip gero būdo, šeimyniškas vyras susipažįsta su savo sūnaus mokytoja panele Šambon ir juodu užvaldo jausmai, kurių nebeįmanoma nuslėpti.

"Režisierius geba stipriai įsigilinti į romano esmę, savo filmuose ypač mėgsta pabrėžti emocijas, įvairias jausmų išraiškas, žmonių tarpusavio santykius. Šis filmas yra labai jaudinantis ir įdomus. Režisierius visapusiškai atstovauja Prancūzijai – jis pats yra prancūzas, dirba su prancūzais aktoriais, prancūzais prodiuseriais ir t.t.", – teigė S.Dufaur.

Mistinėje dramoje "Ceremonija" (vasario 6 d.) kukli, beraštė jauna intravertė Sofi pradeda dirbti tarnaite turtingos poros namuose, o netrukus artimai susidraugauja su miestelio paštininke Žana, tačiau jų draugystės metu išryškėja keistai stipri Žanos neapykanta Sofi šeimininkų atžvilgiu. Filmas pastatytas pagal Ruth Rendell romaną "A Judgement in Stone" (1977 m.) ir yra įkvėptas Jeano Genot teatro pjesės "Tarnaitės" (1947 m.).

Romantinėje dramoje "Bulonės miško damos" (vasario 7 d.) pasakojama keršto istorija, kuomet Elena, nusprendusi atkeršyti buvusiam mylimajam Žanui už tai, kad šis ją paliko, supažindina jį su prostitute, tačiau šį faktą atskleidžia tik tada, kai Žanas ją stipriai pamilsta. Tai Denis Diderot romano "Žakas Fatalistas ir jo ponas" (1796 m.) ekranizacija.

Benjamino Constant'o romano (1816 m.) ekranizacija "Adolfas" (vasario 7 d.) – drama, nukelianti į XIX a., kuriame gyvenantis jaunuolis Adolfas pamilsta dėl jo visko atsisakiusią Eleonorą, tačiau po kiek laiko supranta, kad jo meilė ima blėsti.

Prancūziška kino mokykla

Siūlydami didelę skalę tiek pagrindinėje, tiek retrospektyvos programose rodomų filmų, festivalio organizatoriai kartu siekia atskleisti ir prancūzų kino įvairovę.

"Šia programa stengėmės parodyti, kas yra prancūzų kinas visame pasaulyje daugelio metų laikotarpiu. Joje galima rasti ir nespalvotų filmų, ir Naujosios bangos filmų, ir labai tipiškų prancūziškų kaip "Panelė Šambon", bet ir kiek kitokių, kaip Amerikoje gyvenančio režisieriaus M.Gondry "Gėlėti sapnai", – pasakojo L.Caron.

Lyginant pagrindinę ir retrospektyvos programas, kaip atspindinčias naujausią prancūzišką kiną ir senesnius filmus, matyti, kad prancūzų kinas natūraliai keitėsi bėgant metams, keičiantis techniniams dalykams, filmavimo būdui, kartais ir siužetinei linijai. Vis dėlto visų kartų prancūzų režisierių darbams yra būdingi prancūzų kino bruožai, apibūdinami kaip prancūzų kino mokykla.

Anot L.Caron, Prancūzijos kine populiarūs autoriniai darbai, ypač tapę tokie po Naujosios bangos kino kūrėjų judėjimo. "Paprastai prancūzų filme yra vienas vyras ar moteris, per kuriuos atsiskleidžia ir paties režisieriaus asmenybė. Prancūzų filmuose vaizduojama istorija yra it tavo kaimyno gyvenimas, ji kalba apie žmones, kuriuos tu gali sutikti už gatvės kampo, – pastebėjo atašė. – Svarbus ir temų universalumas – kiekviena istorija apie tą merginą ar vyrą gali nutikti ir tau pačiam, vaizduojami pasakojimai verčia tave giliai pamąstyti apie tai, kas iš tiesų tu esi. Labai sunku būtų išskirti kažkurį vieną filmą iš visos programos kaip būtiną pamatyti. Vieni filmai privers tave nusišypsoti, kiti – verkti, dar kiti – mąstyti."

Iš tamsos į šviesą

Filmas "Mari istorija" – pasakojimas, apie aklą, kurčią ir nebylią mergaitę. Ja, veikiau primenančia ne mergaitę, o laukinį žvėriuką, pradeda rūpintis vienuolė, kuri veda į pažinimo pasaulį, kur ji mokosi ne tik bendrauti, bet ir būti bendruomenės dalimi.

Paremtas tikrais faktais, filmas sukurtas pagal Mari Heurtin istoriją, nutikusią XIX a. Larnay institute – vienuolyne netoli Poiterio. Šis stebuklas siejamas ne su mistika, o vienuolės sesers Margaritos atkaklumu ir tikėjimu mažąja Mari. Vienuolė, nepaisiusi vyriausiosios sesers motinėlės skepticizmo ir priglaudusi dešimties metų mergaitę, darė viską, kad išlaisvintų ją iš jos vidinio kalėjimo. Sesers Margaritos išrasti mokymo metodai dar ir šiandien yra naudojami.

Filmo režisierius J.P.Ameris teigia, kad aplankęs Larnay institutą jautėsi priverstas papasakoti Mari Heurtin istoriją. "Man sunku apibūdinti, kaip aš jaučiausi sutikdamas tuos vaikus, kurie gali bendrauti tik per prisilietimus ir troško pajausti mano rankas ir veidą, vos tik aš atvykau. Jaučiausi bejėgis mėgindamas bendrauti su jais", – teigė režisierius, stebėdamasis, kad, įvertinant mokslo pažangą per pastaruosius šimtą metų, institutą rado sėkmingai veikiantį.

Režisieriaus J.P.Ameris kino juosta "Nekaltojo prisipažinimai" apdovanota Kanų kino festivalyje, o filmas "Toks gyvenimas" pelnė kino menininkui Sidabrinę kriauklę San Sebastiano festivalyje ir Auksinę žvaigždę Tarptautiniame Marakešo kino festivalyje. Filmas "Mari istorija" apdovanotas Lokarno filmų festivalyje.

Kino centre "Romuva" pristatomą filmą papildys menininko Aurio Radzevičiaus kuriama interaktyvi instaliacija. Kūrinys leis lankytojams išmėginti savo pojūčius ir geriau įsijausti į aklų ir kurčių žmonių situaciją.

Kas? Filmo "Mari istorija" išankstinė peržiūra ir susitikimas su režisieriumi.

Kur? Kino centre "Romuva".

Kada? Vasario 3 d. 20.30 val.