Berlyne ir Vilniuje gyvenanti pianistė, muzikologė netrukus pristatys knygą apie tarpukario scenos žvaigždę M.Rakauskaitę. "Gyvenimo skiautės" – tai jau šeštoji R.Lampsatytės knyga, įkvėpusi ją ne tik pastatyti paminklą operos solistei, bet ir toliau ieškoti neįvertintų ir nepelnytai Lietuvoje pamirštų asmenybių.

– Kodėl susidomėjote M.Rakauskaitės asmenybe?

– M.Rakauskaite susidomėjau prieš penkerius metus, pamačiusi jos nuotrauką Liudo Truikio ir Marijonos Rakauskaitės memorialiniame muziejuje Kaune. Pagalvojau – kokia įdomi moteris, kokia originali, patraukli. Kodėl anksčiau apie ją nieko nežinojau? Norėjau sužinoti daugiau, todėl pirmiausia informacijos nusprendžiau ieškoti M.K.Čiurlionio muziejaus archyve.

– Ar radote, ko ieškojote?

– Radau jos pačios išsaugotus dokumentus ir Kauno operos teatro oficialių nuotraukų. Nors medžiagos iš archyvo man užteko, kalbėjau ir su žmonėmis, kurie Marijoną pažinojo ar bent matė operos scenoje, Kauno gatvėse ar kavinėse. Informacijos ieškojau pas L.Truikio buvusius studentus, operos solistus, muzikologus, profesorius, varčiau Kipro Petrausko fotografijų albumus. Kartais buvo ir atsitiktinumų: po koncerto Braunšvaige netikėtai susitikau su pantomimu Zigmu Kūdra, kuris papasakojo, kaip dirbdamas Kauno teatre kasdien matė Marijoną ir L.Truikį elegantiškai vaikščiojant kartu į teatrą, nors Marijona tuo metu dar nebuvo soliste. Taip pat atsitiktinai Vilniuje sutikau Joną Bruverį (muzikologą – red.past.), jis papasakojo, kur rasti plokštelių su Marijonos įrašais.

– Ieškodama informacijos kreipėtės net į astrologę?

– Hamburge gyvenanti knygos redaktorė Aušvinta Locci pažįsta astrologę Leną, kuri domisi asmenybėmis, gimusiomis XIX a. Nors ji žinojo tik Marijonos ir L.Truikio gimimo metus ir lytį, tačiau labai tiksliai apibūdino tiek teigiamas, tiek neigiamas jų charakterių ypatybes. Tik vėliau Lena sužinojo, kad jos buvo klausiama apie žymias asmenybes. Man atrodo, Marijonos asmenybė buvo apibūdinta geriau nei pati Marijona save suprato. "Mėgo laisvę, bet norėjo kontroliuoti kitus. Kai buvo jauna, visada buvo apsupta žmonių ir vyrų, kuriuos mylėjo. Labai stipri asmenybė, nepalūžtanti, pergyveno daug priešų", – tai tik dalis horoskopo.

Psichoanalitikai dabar analizuoja Franzą Schubertą, gydytojai – Friedricho Nietzsche's migrenas ir Gunterio Mahlerio širdies ligas. Kodėl negalime ieškoti paaiškinimų senesnėse mokslo šakose?

– Kodėl nusprendėte imtis tokio kontroversiško šaltinio?

– Man atrodo, kad tai visai ne kontroversiškas šaltinis. Astrologija profesionalo rankose yra tikslūs apskaičiavimai. Psichoanalitikai dabar analizuoja Franzą Schubertą, gydytojai – Friedricho Nietzsche's migrenas ir Gunterio Mahlerio širdies ligas. Kodėl negalime ieškoti paaiškinimų senesnėse mokslo šakose? Dalyvavau meno ir muzikos simpoziumuose, kurių temos buvo vidus / išorė, pasikartojimų principai, visokeriopi perėjimai ir t.t. Prancūzų filosofas Gastonas Bachelard'as aprašė ugnies ir vandens psichoanalitiką savo knygose. Viskas yra susiję ir eina entropijos eiga.

– Savo knygai pasirinkote skrepo formatą. Kodėl?

– Skrepas – gyvenimo skiautės –  toks formatas man atrodė vienintelis tinkamas aprėpti visą šią archyvinę medžiagą. Kaip visos to meto gražuolės, Marijona kruopščiai rinko medžiagą apie save. Taigi ji pati sukūrė savo skrepą, o aš tik išplėčiau. Po penkių mokslinių knygų norėjau išleisti meniškesnę, laisvesnio formato knygą. Skiautės gali būti iš įvairiausių medžiagų ir laikotarpių, kaip mene postmodernizmas. Gaila, kad neturėjau Marijonos plaukų sruogos – būtų buvę galima atlikti ir DNR analizę.

– Knygoje Marijonos asmenybę ir profesionalumą vertina įvairūs specialistai, tačiau kaip ir nėra jūsų pačios išvadų. Kokia jums atrodo Marijona, gal pažintis su jos asmenybe kažkaip jus įkvėpė?

– Mano išvados susilieja su visomis įžvalgomis knygoje. Dienoraščio ištraukose išskirčiau ir negatyvių divos puses –  Benito Mussolini (Italijos nacionalfašistų lyderis – red.past.) garbinimą ir žydų bei juodaodžių baimę, neapykantą jiems. Toks politinis ir socialinis trumparegiškumas mane pačią labai šokiravo. Priešingai, meilės istorijos nenustebino. Apskritai pažintis su Marijona mane įkvėpė ir toliau tarp lietuvių ieškoti ypatingų užmirštų asmenybių, gilintis į ryšius tarp išeivijos ir Lietuvoje gyvenančių žmonių. Sovietmečiu Marijona buvo pamiršta, nes vengta tokio fakto – Lietuvos stipriausia ir gražiausia primadona buvo gimusi ir užaugusi ne Lietuvoje. Ir artima, ir svetima – kaip mes visi emigrantai.

Ryški asmenybė

M.Rakauskaitė (1892–1975) gimė JAV, kur gelbėdamasis nuo persekiojimo buvo emigravęs jos tėvas, buvęs knygnešys Mykolas Pranas Rakauskas. Tėvų dėka visi septyni Rakauskų vaikai mokėjo rašyti ir skaityti lietuviškai, nors mokėsi JAV.

1922 m. M.Rakauskaitė galutinai grįžo į Lietuvą. 1924 m. dainininkė debiutavo operoje "Karmen" – čia jos atliktas pagrindinis Karmen vaidmuo sulaukė didelio pasisekimo. Apie 1935 m. Marijona sutiko scenografą Liudą Truikį ir liko su juo iki pat savo mirties – 1975 m.

Nors gyveno nepasiturinčiai, solistė visada atrodė nepriekaištingai. Išorinis grožis, drąsa net ir gūdžiu sovietmečiu laužant įprastas aprangos taisykles buvo svarbi M.Rakauskaitės asmenybės dalis.

Pasitikinti savimi, talentinga, puikiai atrodanti operos solistė buvo pripratusi prie aukštos gyvenimo kokybės ir intelektualų kompanijos, todėl su paprastais visuomenės nariais bendrauti vengdavo, tačiau žmonės ją mylėjo, žavėjosi ja ne tik dėl talento.

Kas: R.Lampsatytės knyga "Gyvenimo skiautės" pristatymas. Dalyvaus ir atlikėjai Paulius Užgalis, Elena Sverdiolaitė bei Ugnė Lamsaitytė.

Kur: Kaune.

Kada: Gruodžio 9 d. 14 val.