Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje puikiai žinoma autorė nuolat rengia ne tik autorines parodas, bet ir kasmetes Baltijos šalių keramikos parodas „Pavasaris“. Naujoje parodoje autorė eksponuoja tapybos darbus, kurie sudaro vientisą ciklą, tačiau kartu primena ir kūrybos stilistikos pradžią: demonstruojama keramikos lėkštė, sukurta daugiau nei prieš 30 metų, kurioje ryškėja stilistiškai stipri spalvinė niuansuotė, pasakojimo dinamika ir mitologiniai motyvai.
Parodoje pristatomame darbų cikle svarbi vizualinė kaita, įtaigūs ir įtraukiantys vaizdiniai. Kas tai lemia? Pirmiausia – savita, nuoširdi autorės tapybinė kalba, į kompoziciją įtraukianti daugybę svarbių simbolinių detalių ir spalvų, kurias sujungia geometrinis vientisumas. Nors dažnai svarstome, kas dominuoja darbe, tam tikru vedliu tampa kūrinio pavadinimas arba be galo atviras autorės pasakojimas, pristatantis idėjas, susijusias su asmeniniais pasirinkimais ir nuostatomis.
Ryškios spalvos ir jų kontrastai geriausiai atsiskleidžia juodais kontūrais, kurių šioje parodoje daugiausia. Autorė taip pat puikiai žaidžia pilkos spalvos atspalviais. Pastarųjų metų Ž. Bardzilauskaitės-Bergins tapyboje sutinkamos ekspresyvios linijos, ritmiškos figūros ir dialogą skatinančios temos. Per įvairias jungtis ryškėja vidinės būsenos ir emocionalus pasaulis.
Ž. Bardzilauskaitės-Bergins ekspresyvi tapyba orientuota ne į išorinį pasakojimą, o į žmogaus vidų: nuotaikas, tylą, trapumą ir egzistencinius apmąstymus. Jos kūryboje juntamas impulsyvumas, potėpiai tarsi fiksuoja akimirkos nuotaiką. Spalvos naudojamos ne natūralistiškai, o kaip emocinės būsenos indikatoriai: šiltos spalvos gali reikšti įtampą ar energiją, šaltos – susikaupimą. Parodoje „Laukinė siela“ žiūrovas kviečiamas ne atpažinti, o pajusti kūrinį.
Apie naują kūrybos posūkį, keramikos ir tapybos santykį, motyvus – pokalbis su Ž. Bardzilauskaite-Bergins.
– Pirmiausia pradėjote kurti keramikos darbus, vėliau Jūsų gyvenime atsirado tapyba. Kas lėmė apsisprendimą pasukti tapybos keliu?
– Taip, pradėjau kaip keramikė. Keramika man yra kažkas nepaprasto, stebuklingo. Kaskart, kai išdega krosnis, lyg vaikas ieškau ir laukiu stebuklo, kurį sukurti padėjo ugnis. Keramikoje daug lemia ir technologija, ir jausmas. Dirbant su moliu ar porcelianu, svarbus nepertraukiamas procesas. Šiuo metu dirbti su porcelianu tapo ganėtinai brangus malonumas.
Tapyba mane traukė nuo pat vaikystės. Maniau, kad menininkai yra stebuklų nešėjai – nuoširdūs ir sąžiningi žmonės. Tapyboje geriausiai galiu išreikšti savo asmenybę. Kuriant porceliano objektą, tapymui lieka tik nedideli ploteliai, o norisi pasakyti daug. Mano tapybos kryptis atsirado iš viršglazūrinės porceliano tapybos. Naudoju juodą kontūrą, o tik vėliau įvedu spalvą. Aišku, tapyboje taip pat yra daug technologinių paslapčių, kurias bandau po truputį įminti.
Įkvėpimas man – tai būsena, kai negali netapyti, negali miegoti, galvoji tik apie tai, kaip kuo greičiau atsistoti prie molberto.
– Iš kur semiatės kūrybinio įkvėpimo?
– Įkvėpimas man – tai būsena, kai negali netapyti, negali miegoti, galvoji tik apie tai, kaip kuo greičiau atsistoti prie molberto. Paėmusi švarią drobę, mąstai – ar ją papildysi, ar sugadinsi. Prisilietus pieštukui, esi užvaldoma, pamiršti viską aplinkui. Jautiesi tartum užhipnotizuota. Eskizus piešiu labai retai, todėl viskas vyksta tiesiogiai drobėje.
– Jūsų darbuose svarbiau spontaniškumas ar apgalvota siužeto idėja?
– Galima matyti ir apgalvotų, ir spontaniškų motyvų. Kartais pati stebiuosi tuo, ką nupiešiau, – manau, tai ateina iš sielos gelmių. Savo kūriniuose naudoju simbolius: kiaušinis simbolizuoja visa ko pradžią, žiedo motyvas – susitaikymą, akis – stebėtoją ir gynėją nuo blogio.
– Kaip vertinate šių dienų Lietuvos dailės situaciją?
– Tai nelengvas klausimas. Į tapybą atėjau iš kitos meno krypties, todėl mano žvilgsnis kitoks. Lietuva turi daug talentingų kūrėjų, bet ne visiems pavyksta prasiskinti kelią. Man nemalonu, kad meno srityje yra daug „sekėjų“. Manau, tikras kūrėjas turi turėti savitą braižą ir nemėgdžioti pripažintų autorių. Nors neturiu menotyrininkės diplomo, manau, kad po saule vietos užteks visiems. Reikia daugiau šypsenų ir jokio pavydo.
Naujausi komentarai