2010-ieji Kaunui negailėjo išbandymų speigu ir sniegu, potvyniais, liūtimis ir vėtromis. Nepaisant negailestingų gamtos stichijų šėlsmo, visus metus kauniečiai akylai stebėjo, kaip Nemuno saloje kyla ir galiausiai stikliniu apdaru pasidabina arena. Su Naujuosius skelbiančiais laikrodžio dūžiais nesibaigs jau serialais tapusios vadinamojo auksinio tualeto ir Drąsiaus Kedžio istorijos, kurių tęsinius stebėsime ir šiemet.

LIEPA

Vidurvasaris šiais metais kaitino kauniečių galvas ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.
Kepinant karštai vasaros saulei, tikra atgaiva tapo atgimęs vandens maršrutas Kaunas–Nida. Visą vasarą netrūko norinčiųjų laivu "Raketa" pasiplaukioti senu, bet naujai atrastu maršrutu. Karščio ar ko kito paveiktas vicemeras Stanislovas Buškevičius ėmėsi kurti kino studiją Kauno menininkų namuose. Tam reikalui įsteigta pusė etato režisieriui, kuris turėtų sukurti filmą apie kunigą Antaną Mackevičių.

Liepos viduryje karščiai dar labiau įsismarkavo. Greitosios medicinos pagalbos medikai skubėjo gelbėti karščio aukų miesto gatvėse. Imta dalyti geriamąjį vandenį įvairiose miesto vietose. Kai visi stengėsi slėptis nuo karštos saulės, braukdami prakaitą darbininkai nešė daiktus iš Laisvės alėjos simbolio "Pieno baro". Neilgai džiuginęs kauniečius dėl sunkmečio "Pieno baras" buvo priverstas susispausti mažose patalpose S.Daukanto gatvėje.

Liepos 17 d. per didžiausią karštį kauniečiai plūdo į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo 95 metų sukakties šventę Aleksote.

Karšta liepos mėnesį buvo ir savivaldybėje. Besiruošdama artėjantiems rinkimams Kauno valdžia toliau nesėkmingai ieškojo naujų rūmų savivaldybės administracijos valdininkų armijai. Atmetus du nusižiūrėtus pastatus, galiausiai nuspręsta naujo konkurso kol kas neskelbti ir laukti geresnių laikų.

Opocizijos pusėn perėję socialdemokratai pareiškė surinkę dešimt parašų po interpeliacija Kauno merui Andriui Kupčinskui.

Liepos 22 d. Kauno konservatoriai susitarė su partijos "Tvarka ir teisingumas" frakcija, kuri įsipareigojo remti valdančiąją Sėkmės koaliciją. Už tai vicemero postas atiteko Loretai Kekienei, pakeitusiai socialdemokratą Steponą Vaičikauską.

Po užtrukusios kaitros 23 d. vakare Kauną nusiaubė vėtra. Liepos 25-osios pavakare Kauno rajono Pakapių kaime čekų skautų grupei nuo stipraus lietaus slepiantis apleistame pastate, šis sugriuvo. 11 žmonių buvo sužeisti. Vienas vaikinas vėliau ligoninėje mirė.

RUGPJŪTIS

Rugpjūčio 8-osios naktį praūžusi vėtra kauniečiams buvo negailestinga: išvartė medžius, aplamdė automobilius, nuplėšė namų stogus, apgadino turtą. Kauniečių skambučiai užplūdo avarines tarnybas. Ypač nukentėjo Panemunė, Petrašiūnai, Šančiai.

Rugpjūčio 10 d. vėtros nusiaubtą Kauną aplankė Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Viešnios su miesto valdžia apžiūrėjo Petrašiūnų kapines ir Panemunės šilą. Gruzijos ambasadorius surengė talką Zoologijos sode tvarkyti vėtros išverstus medžius. Nors miesto valdžia žadėjo, kad audros padariniai bus likviduoti iki rugsėjo, pažadas nebuvo ištesėtas – gatvėse akis vis dar badė apdžiūvusios medžių šakos.

Atšventus Žolinę, vėtros nusiaubtas Kaunas vėl sulaukė karščio bangos, o kažkas sumanė nevykusiai pajuokauti, rugpjūčio 21 d. prie žydų choralinės sinagogos palikęs kiaulės galvą su skrybėle ir plaukų sruogomis (žandenomis). Incidentą bandyta susieti su tą savaitgalį vykusia "Hanzos dienų" švente, tačiau aišku, kad tai neturėjo nieko bendro. "Hanza dienos" viliojo viduramžių pramogas pamėgusius kauniečius kaip į repeticiją prieš 2011-aisiais Kaune vyksiančią tarptautinę Hanzos šventę.

Vasarai baigiantis Kaune prie kelių didžiųjų prekybos centrų atidaryti "Eko taškai" neliko neįvertinti – kauniečiai už nedidelį atlygį nešė skardines, plastikinius butelius.
Savivaldybės skelbtas požeminės aikštelės Vienybės aikštėje konkursas ir antrą kartą baigėsi be rezultatų. Vienintelio konkurso dalyvio pasiūlymas įrengti požeminę aikštelę už daugiau kaip 200 mln. litų savivaldybei pasirodė per brangus.

Rugsėjo 1-osios išvakarėse bendrovės "Autrolis" generalinis direktorius Mindaugas Legas prabilo apie avarinę Aleksoto funikulieriaus būklę. Bendrovė funikulierių uždarė liepą, o rugpjūčio pabaigoje prabilo apie būtinybę šią unikalią transporto priemonę remontuoti iš esmės.

Baigiantis rugpjūčiui miesto baruose pradėjo karaliauti krepšinis – Pasaulio vyrų krepšinio čempionatą verslininkai kvietė stebėti lauko ekranuose gurkšnojant alų. Krepšinio aistruoliai, neišvykę į Turkiją stebėti rungtynių, Senamiesčio lauko baruose vietas rezervuodavo iš anksto. Kai kurie rungtynes stebėjo ir įsitaisę tiesiog ant grindinio.

RUGSĖJIS

Krepšinio mėgėjų susibūrimus paįvairino Kauną užplūdę futbolo sirgaliai iš Škotijos, atvykę palaikyti savo futbolo rinktinės, kuri Kaune rugsėjo 3 d. su Lietuvos rinktine žaidė 2012-ųjų Europos futbolo čempionato atrankos rungtynes. Rungtynes stebėjo ir Kauno baruose laiką leido daugiau kaip 3 tūkst. škotų sirgalių.

Rugsėjo pradžioje kino teatro "Romuva" atstovai išsiuntė pranešimą Ramūno Šalūgos bendrovei "Rosh", kad nutraukia patalpų nuomos sutartį. Verslininkas iki spalio turėjo atlaisvinti patalpas. Taip ir padarė. Spalį kino teatras sugrįžo į savivaldybės rankas, tačiau jį slegia skolos, pelėsiai ir susproginėję radiatoriai.

Po atostogų grįžusi miesto valdžia rugsėjo 8 d. nusprendė vėl gatvėse įžiebti visus šviestuvus. Kritikai tokį valdžios sprendimą pavadino reklaminiu triuku prieš rinkimus į savivaldybių tarybas. Mat siekiant taupyti lėšas 2009-ųjų rudenį daugelyje Kauno gatvių buvo išjungtas kas antras ar kas trečias žibintas.

Savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas įteikė merui atsistatydinimo pareiškimą. Jam pasiūlyta rūpintis tik arenos statybos reikalais. Kiek vėliau V.Gudėnui pasiūlyta užimti mero patarėjo arenos klausimais postą. Rugsėjo 14 d. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija nusprendė savivaldybės administracijos direktoriaus postą patikėti savo partijos narei Editai Gudišauskienei. Jos kandidatūrai spalio 4 d. pritarė taryba.

Socialdemokratams paskelbus, kad surinkta 14 parašų po interpeliacija merui Andriui Kupčinskui, šis rugsėjo 24 d. sušaukė neeilinį tarybos posėdį ir įtraukė klausimą dėl vicemerų atleidimo. Tačiau nuo vasaros pradžios padriki opozicijos veiksmai baigėsi be rezultato – interpeliacija nepavyko.

Kai kurių miesto tarybos narių globotas ir gintas Suaugusiųjų mokymo centro direktorius Vitalijus Vėteris įkliuvo STT pareigūnams imdamas kyšį. Jis nušalintas nuo pareigų. Savivaldybės atstovai tikina tokios pinigų plovyklos, kokia buvo šioje mokymo įstaigoje, nebuvo matę.

Rugsėjo 11 d. Senamiesčio verslininkai surengė vasaros sezono uždarymą. Su jais šventė visa Lietuva, nes Turkijos mieste Stambule Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, įveikusi Europos vicečempionę Serbijos komandą, pirmą kartą iškovojo pasaulio čempionato bronzos medalius.

Rugsėjo 16 d. Nemuno saloje iškilmingai atšvęstas bendrovės "Kauno grūdai" 120 metų jubiliejus. "Kauno grūdų" pastatus papuošė 3D projekcijos.

Rugpjūtį pasigirdus kalboms apie tai, kad Lietuvos muzikos ir teatro akademija ketina atsisakyti Kauno fakulteto, kauniečių muzikų bendruomenė išsiaiškino, kad be fakulteto ir akademijos senato žinios norima Kauno fakultetą integruoti į centrinę struktūrą Vilniuje. Taip siekta gauti Europos Sąjungos fondų milijoninę paramą. Tai paskatino Kauno fakulteto bendruomenę ieškoti kitų namų – pradėtos išėjimo iš akademijos ir prisijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto procedūros.

Rugsėjo 21 d. Tarptautiniame Kauno oro uoste nusileido pirmasis krovininis lėktuvas iš Šanchajaus. Kroviniai iš Azijos į Kauną nuo šiol keliauja kas savaitę. Rugsėjį taip pat pajudėjo viešojo logistikos centro reikalai. Ekspertai įsitikinę, kad Palemonas tokiam objektui kelis kartus patrauklesnis už Karmėlavą.

SPALIS

Spalio pradžioje meno ir valdžios atstovai susirinko baigiamoje rekonstruoti Kauno pilyje. Pradėta diskutuoti, kas joje turėtų įsikurti. Kol kas vieningai sutariama, kad po pilies kupolu skambės muzika, įsikurs istorinė ekspozicija, vyks konferencijos ir įvairūs susibūrimai.

Spalio 6-ąją STT Kauno skyriaus pareigūnai sulaikė Alytaus merą Česlovą Daugėlą ir kelis savivaldybės darbuotojus. Miesto vadovas neteko posto dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo ir didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

Spalio 26 d. Kauno regiono plėtros taryba patvirtino geriausią vietą viešajam logistikos centrui steigti. Po ilgų diskusijų palaimintas Palemono projektas.

LAPKRITIS

Po Vėlinių bendrovės "Kauno kranai" darbuotojai nukėlė nuo bėgių ir išgabeno Aleksoto funikulieriaus vagonus. Pavasarį ketinama remontuoti bėgių konstrukcijas. 1935 m. gruodį pradėjęs veikti Aleksoto funikulierius iki šiol kapitalinio remonto nematė.

Lapkričio 11 d. paskelbtas buvusios žydų ligoninės Senamiestyje aukcionas neįvyko. Niekas nepanoro įsigyti avarinės būklės pastato už 3,3 mln. litų. Nuspręsta aukcioną skelbti dar kartą gruodžio 28 d. Tąkart pastatas siūlytas pirkti jau už 2,65 ml. litų. Jį įsigijo Vilniuje registruota bendrovė. Jei sausį paaiškės, kad pirkėjas patikimas ir rimtas, bus pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis.

Lapkričio viduryje Pantomimos teatras pakvietė į įkurtuves suremontuotose ir jau tikraisiais mimų namais tapusiose patalpose M.Daukšos gatvėje.

Lapkritį susirūpinta Ąžuolynu, nes 7 ha ąžuolyno parko ketinama panaikinti valstybinės reikšmės miško statusą. Jo netektų Dainų slėnis, tolimųjų metimų sektorius ir skverelis prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos. Tai atvertų kelią statyboms. Dabar siūloma kai kurias teritorijas apsodinti medžiais, kad jos tikrai būtų vertos miško statuso. To nepavyks padaryti Dainų slėnyje, tačiau šią vietą saugo parko statusas.

Prieš dvejus metus nusprendusi rekonstruoti griūvantį Panemunės tiltą, miesto valdžia persigalvojo. Paruoštas techninis projektas naujo tilto statybai senojo vietoje.
Naktį gerokai pasnigus, paskutinės lapkričio dienos rytą Kauno gatvės tapo čiuožyklomis. Be konkurso gavusi teisę valyti ir barstyti miesto gatves savivaldybės kontroliuojama bendrovė "Kauno švara" teisinosi, kad gatvėse išberta druska nesuveikė.

GRUODIS

Gruodį svarbiausiu įvykiu Kaune tapo žiema. Pirmosiomis dienomis gausiai prisnigo, spustelėjo šaltukas. Kauniečiai keiksnojo kelininkus ir valdžią dėl prastai valomų gatvių, slidžių šaligatvių. Daugiabučių kiemai tapo beveik neišvažiuojami. Per mėnesį sniego tik padaugėjo.

Per Kalėdas kauniečiai stebėjosi gamtos kataklizmais: ir lijo, ir šalo. Apledėjo ne tik šaligatviai ir gatvės, bet ir medžiai, automobiliai.

Po Kalėdų į darbus išskubėję žmonės pasijuto tarsi čiuožykloje – net pagrindinėse miesto gatvėse automobiliai čiuožė ant ledo, o paskutinėmis metų dienomis dangus vėl nepagailėjo sniego. Metai baigiasi. Žiema – dar ne.