Prasidėję su lietuviškais eurais, 2015-ieji Kaunui padovanojo naują miesto valdžią ir daug užmojų. Kai kas džiaugėsi naujomis pareigomis, o kai kas kilo į kovą dėl šiltų postų išsaugojimo. Vieni kūrė projektus, kaip atnaujinti objektus, o kiti griovė tai, kuo Kaunas galėtų didžiuotis. Buvo garbingų įvertinimų, iškilmingų sukakčių ir skaudžių netekčių. Naujuosius Kaunas pasitinka sulaukęs žiemiško šaltuko.

Sausis: atvėrėme duris eurui. Sausio pirmosiomis dienomis kauniečiai teigė laukę euro ir nepatogumų nepatyrę, tačiau kai kurios įstaigos nusprendė dvi savaites atostogauti, kad nereikėtų atsiskaityti dviem valiutomis. Sausio pradžioje pasirodė ir pirmieji padirbti eurai. Metams įsibėgėjant vis labiau įsisiūbavo dvikova tarp eilinių vartotojų ir įvairių sričių ekspertų: vieni skundėsi, kad viskas pabrango ir toliau brangsta, o kiti įrodinėjo, kad praktiškai niekas nepabrango, o kai kas netgi atpigo.

Sausis: savivaldybė susipainiojo savo sprendimų projektuose, ką daryti su buvusio "Merkurijaus" automobilių stovėjimo aikštele. Per porą tarybos posėdžių buvo svarstomi net keli vienas kitam prieštaraujantys siūlymai: įrodinėta, kad aikštelė gyvybiškai svarbi miesto centrui ir "Romuvos" kino teatrui, nustatyta rinkliava už automobilių stovėjimą joje, o kartu siūlyta ją privatizuoti kaip nereikalingą savivaldybės poreikiams. Galiausiai ji išbraukta iš privatizuojamų objektų sąrašo. Naujoji miesto valdžia prabilo apie daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės statybą šioje vietoje, bet tai jau ateities planai.

Vasaris: kadenciją baigianti miesto taryba patvirtino pirmąjį Kauno miesto biudžetą eurais. Biudžeto projekte buvo nurodyta, kad išlaidos viršys pajamas, o finansų specialistai ramino, kad viskas bus gerai. Planuota surinkti 230 mln. eurų pajamų. Metams įsibėgėjus savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius tikino, kad pajamos į miesto kišenę krenta nepriekaištingai. "Metus baigėme be skylių ir su pliusu", – Naujųjų išvakarėse džiaugėsi A.Laucius, tikslius skaičius pažadėjęs pateikti 2016-ųjų sausį.

Vasaris: Vasario 16-ąją kauniečiai šventė kaip niekad gausiai dalyvaudami mieste vykusiuose renginiuose. Lietuvos valstybės atkūrimo diena buvo nuspalvinta ne tik trispalve, bet ir mėlyna bei geltona spalvomis, ją lydėjo Ukrainos kovą už laisvę palaikantys šūkiai.

Kovas: kovo 1-ąją kauniečiai pirmą kartą tiesiogiai rinko miesto merą ir kitus miesto tarybos narius. Jau rinkimų naktį paaiškėjo, kad didžiausio kauniečių palaikymo sulaukė visuomeninio judėjimo "Vieningas Kaunas" lyderis Visvaldas Matijošaitis, o jo komanda gavo daugiausia vietų miesto taryboje – 16. Likęs antroje vietoje ir nurijęs pralaimėjimo kartėlį tuometis meras konservatorius Andrius Kupčinskas stojo į aršią kovą prieš antrąjį mero rinkimų turą. Kovo 15-ąją jis vis dėlto turėjo pripažinti V.Matijošaičio pranašumą.

Kovas: Kovo 11-ąją Kaunas kartu su visa Lietuva šventė 25-ąją Nepriklausomybės atkūrimo sukaktį.

Kovas: Europos Komisija (EK) Kauno tarpukario modernizmo architektūrai suteikė Europos paveldo ženklą. Tai tapo įvertinimu ir aukso amžiumi vadintam laikinosios sostinės laikotarpiui. Toks pripažinimas ne tik suteikė vilčių pritraukti į Kauną daugiau turistų, bet ir užkrovė naštą atidžiau pasirūpinti gerokai apšepusia EK įvertinta architektūra.

Kovas: kovą teismas leido grįžti į darbą savivaldybės kontroliuojamoje bendrovėje "Kauno vandenys" kyšininkavimu įtariamam tuomečiam tarybos nariui Valiui Venslovui. Reikalai su teisėsauga užkirto jam kelią dalyvauti savivaldos rinkimuose, tad balandį V.Venslovas atsisveikino su miesto tarybos nario mandatu. Technikos direktoriaus kėde "Kauno vandenyse" jis taip pat pasidžiaugė neilgai, nes naujoji miesto valdžia pareikalavo pasitraukti iš įtakingų pareigų. Tiesa, jam buvo parūpinta šilta vieta kitoje savivaldybei pavaldžioje bendrovėje "Kauno autobusai". Rugpjūtį "Kauno vandenų" byla buvo perduota teismui, o V.Venslovui pateikti kaltinimai ėmus kyšius tūkstantinėmis sumomis ir prabangos prekėmis. Spalį V.Venslovas per plauką nenuskendo Kauno mariose, iškritęs iš savo katerio.

Balandis: balandžio 3-iąją paskutinį kartą posėdžiavo kadenciją baigiantys miesto politikai. Ašarų nebraukė nė vienas, tačiau ne visų šypsenos buvo džiugios, mat rinkėjų valia pusei tarybos narių naujos kadencijos durys užsivėrė. Visiems į naują tarybą neišrinktiems politikams įteikti burmistro J.Vileišio medaliai. Balandžio 16-ąją pirmajame naujos kadencijos miesto tarybos posėdyje prisiekė naujasis, pirmą kartą tiesiogiai kauniečių išrinktas meras Visvaldas Matijošaitis ir tarybos nariai. Po priesaikos tarybos salėje naujajam miesto vadovui įteiktos Kauno mero regalijos – iškilmių ir puotos rotušėje V.Matijošaitis atsisakė. Naujaisiais vicemerais taryba patvirtino V.Matijošaičio bendražygį Povilą Mačiulį, liberalą Simoną Kairį ir socialdemokratą Vasilijų Popovą, kurie šias pareigas ėjo ir praėjusią kadenciją. Naujuoju savivaldybės administracijos vadovu tapo nepartinis bankininkas Gintaras Petrauskas.

Balandis: balandžio 8-ąją Kauno įgulos karininkų ramovėje paskutinis sudie ištartas Seimo nariui, laisvės kovų dalyviui, Nepriklausomybės Akto signatarui Algirdui Patackui. Amžinojo poilsio velionis atgulė Petrašiūnų kapinėse. Kone kartu su A.Patacku amžinybėn iškeliavo Nepriklausomybės Akto signataras, ilgametis Seimo narys Romualdas Ozolas.

Balandis: darbininkai pradėjo paruošiamuosius Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus atkarpoje tarp A.Mickevičiaus gatvės iki Kauno šv.Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios – medinėmis lentelėmis sutvirtinti medžių kamienai ir apsauginėmis tvorelėmis atitverta vidurinė gatvės dalis. Gegužę naujoji miesto valdžia paskelbė, kad, užbaigus Laisvės alėjos rekonstrukciją, joje automobiliai nevažinės. Pirmenybė bus teikiama pėstiesiems ir dviratininkams. Buvusios miesto valdžios ketinta atkurti konkė greičiausiai irgi negrįš – prabilta apie tai, kad ją turėtų pakeisti moderni transporto priemonė, patraukli ir kauniečiams, ir turistams.

Birželis: birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Kauno tvirtovės II forte sunkiai susižalojo paauglė. Ši skaudi nelaimė dar kartą priminė apie apleistus Kauno tvirtovės statinius. Deja, iki šiol panašūs įvykiai būdavo tik pretekstas žarstyti tuščius pažadus, o ne imtis konkrečių darbų. Metams baigiantis Kauno miesto ir rajono savivaldybės sutarė steigti Kauno tvirtovės regioninį parką ir bandyti gaivinti išskirtinius Kauno statinius.

Birželis: miesto valdžia nusprendė imtis reformų ir mažinti valdininkų armiją savivaldybėje. Miesto taryba pritarė, kad savivaldybės darbuotojų skaičių nuo 2016-ųjų sausio reikia sumažinti nuo 786 iki 630. Imtasi pertvarkyti ir kai kuriuos skyrius, perskirstyti funkcijas. Metams baigiantis paaiškėjo, kad visų užmojų įgyvendinti nepavyks, nes kai kurie savivaldybės darbuotojai, priklausantys profsąjungoms, yra tapę renkamų profsąjungos organų nariais, o ši neleidžia jų atleisti iš darbo. Paskutiniame tarybos posėdyje teko koreguoti didžiausią leistiną darbuotojų skaičių kitiems metams nuo planuotų 630 iki 654.

Birželis: Kauno "Žalgiris" savo gerbėjams iš Vilniaus parvežė šventę – žalgiriečiai ketvirtą kartą Lietuvos krepšinio lygos finalo serijoje nugalėjo "Lietuvos rytą" ir penktą kartą iš eilės tapo šalies čempionais.

Liepa: Seimo narys Rytas Kupčinskas ėmėsi iniciatyvos, kad S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas būtų atimtas iš miesto savivaldybės ir perduotas kariuomenės žinion. Toks politiko poelgis buvo įvertintas kaip kerštas naujajai miesto valdžiai už tai, kad iš pareigų buvo atleistas R.Kupčinsko remtas aerodromo direktorius E.Raubickas. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pareiškė, kad kariuomenei šio aerodromo nereikia – kariniai orlaiviai, reikalui esant, ir taip gali juo pasinaudoti. Galiausiai Seime svarstant tokį siūlymą politikai jam nepritarė. Paskutinį liepos savaitgalį vienas seniausių aerodromų Europoje drauge su kauniečiais ir miesto svečiais atšventė 100 metų jubiliejų.

Rugpjūtis: pirmosiomis mėnesio dienomis senoji Kauno autobusų stotis užvėrė duris keleiviams, važinėjantiems autobusais – Vytauto prospekte esanti stotis ruošiasi atsinaujinti. Laikinoji autobusų stotis įsikūrė prekybos ir pramogų centro "Akropolis" prieigose Gedimino ir Griunvaldo gatvėse bei aikštelėje prie Karmelitų bažnyčios. Bilietų kasos laikinai įsikūrė pirmajame "Akropolio" aukšte. Planuojama, kad keleiviai į gerokai pakeitusią veidą autobusų stotį Vytauto prospekte galės grįžti maždaug po dvejų metų.

Rugpjūtis: paaiškėjo, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo šaknis Kaune įleidęs "Ąžuolyno meškučių cirkas" išsikrausto. To pareikalavo miesto valdžia. Motyvas – įstaigai patikėti pastatai A.Juozapavičiaus prospekte yra apleisti, o cirko savininkai Agnė ir Mykolas Zobovai nesilaiko sutarties sąlygų. Cirko artistai įsigijo Kraštų dvaro sodybą Rokiškio rajone, kur ateityje planuoja įkurti žvėrių safarį.

Rugsėjis: visuomenei pristatytas grandiozinis S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro atnaujinimo projektas. Skelbiama, kad morališkai pasenęs centras taps vienu moderniausių ne tik Baltijos regione, bet ir visoje Europoje. Daugiafunkcis sporto ir laisvalaikio kompleksas apims S.Dariaus ir S.Girėno stadioną, legendinę Sporto halę, lengvosios atletikos apšilimo aikštelę, Dainų slėnį ir kitas aplinkines teritorijas. Įgyvendinant projektą žada prisidėti ir valstybė – 2016 m. iš Valstybės investicijų programos planuojama skirti beveik 600 tūkst. eurų.

Rugsėjis: paskelbta, kad Kauno miesto muziejus grįš į savo tikruosius namus – miesto rotušę, kur prieš kelis amžius ir buvo įsteigta pirmoji muziejinė ekspozicija apie Kauną. Gruodį rotušė, kurioje iki šiol vykdavo tik santuokų ceremonijos, oficialūs miesto svečių priėmimai ar iškilmingi renginiai, atvėrė duris lankytojams – iki Naujųjų rotušėje įsikūrusį Kauno miesto muziejų buvo galima lankyti nemokamai.

Spalis: savivaldybė nusprendė pakeisti Kauno kamerinio teatro vadovybę ir įstaigos juridinį statusą. Senoji vadovybė stojo piestu prieš miesto valdžios suplanuotas permainas. Nepaisant to, prie Kamerinio teatro vairo stojo nauja direktorė Jurga Knyvienė, pakeitusi Aleksandrą Rubinovą. Savivaldybės auditoriai prabilo apie teatre rastus pažeidimus platinant bilietus, išmokant pinigus darbuotojams ir skaičiuojant jų darbo laiką. Miesto taryba biudžetinę įstaigą panaikino ir įsteigė viešąją įstaigą Kauno kamerinį teatrą.

Lapkritis: teroristų išpuolių Paryžiuje atgarsiai atsirito ir iki Kauno – išreiškiant palaikymą Prancūzijai, pagerbiant išpuolio aukas šios šalies vėliavos spalvomis nusidažė Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika ir miesto rotušė. Taip kauniečiai susivienijo su didžiausiais pasaulio miestais – mėlyna, balta ir raudona spalvomis nušvito Rio de Žaneiro Kristaus statula, Sidnėjaus operos teatro rūmai, Niujorko "One World Trade Center".

Lapkritis: paskutinį mėnesio savaitgalį Rotušės aikštėje įžiebta menininkės Jolantos Šmidtienės kurta Kalėdų eglė, apsupta baltomis angelų skulptūromis. Pirmą kartą šis tradicinis Kalėdų simbolis vilioja žmones išmaniomis pramogomis.

Gruodis: pirmąjį mėnesio savaitgalį prie Archyvo ir Algirdo gatvių sankryžos įžūliai buvo nugriautas vienintelis šių dienų sulaukęs tokios paskirties Kauno tvirtovės statinys – VII forto komendanto gyvenamojo namo ledainė, statyta 1883–1887 m. Sklypą su statiniu iš Turto banko lapkričio pradžioje įsigijo bendrovė "RA Development", kuriai vadovauja architektas Rimas Adomaitis. Griovėjus sekmadienį sustabdė tik policijos pareigūnai, tačiau statinys sugadintas negrįžtamai. Paveldosaugininkai kreipėsi į teisėsaugą. Prokuratūra dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kauno architektai pasipiktino tokiu savo kolegos R.Adomaičio elgesiu. Pavasarį per kelias valandas Šančiuose, A.Juozapavičiaus prospekte, buvo sunaikinti į paveldo sąrašą įtraukti senieji rūsiai. Už tai sklype investuoti užsimojusiems verslininkams skirta 1 tūkst. eurų bauda.

Gruodis: miesto taryba 2015 m. Bernardo Brazdžionio literatūros premiją skyrė poetui Donaldui Kajokui, bet paaiškėjo, kad ji teikiama paskutinį kartą, nes miesto valdžia nusprendė pakeisti premijų skyrimo ir teikimo tvarką. Paskutiniame miesto tarybos posėdyje patvirtinta nauja apdovanojimų teikimo ir premijų skyrimo tvarka. Nuo kitų metų miesto taryba skirs Kauno miesto garbės piliečio vardą, Kauno miesto kultūros premiją, Maironio premiją ir Kauno miesto mokslo premiją. Vienos premijos dydis – 3 tūkst. eurų. Anksčiau teiktų Justino Vienožinskio, Bernardo Brazdžionio literatūros, Kultūros ir meno premijų neliko.