Atšilus orams gyventojai įprato dairytis ne tik po kojomis, kad nepaslystų ant tirpstančio ledo, bet ir dažniau pakelti galvą į viršų. Nuo stogo ar balkonų krentantis sniego gumulas ar didesnis varveklis gali sužaloti. Pastebėdami gamtos keliamas grėsmes, kauniečiai neretai ignoruoja kur kas didesnį pavojų, kurio galėtų nesunkiai išvengti.

Nelaimių – ne viena

Prieš keletą mėnesių vilniečius pribloškė pranešimas apie sostinės senamiestyje nukritusį balkoną. Tiksliau, didelį jo luitą. Aukų išvengta per plauką. Tik per laimingą atsitiktinumą dienos metu balkone nebuvo žmonių, o praeiviai spėjo kirsti pavojaus zoną. Dalis trečiajame aukšte buvusio balkono nukrito ant važiuojamosios dalies. Automobiliai tuo metu taip pat nevažiavo.

Kur kas liūdniau panašus įvykis baigėsi prieš dvejus metus. Tuomet sostinėje nukritus balkonui užsimušė jame buvusi senolė. Naujamiesčio seniūnija namo gyventojus buvo įspėjusi apie avarinę balkonų būklę, tačiau šie signalų nepaisė ir jų netvarkė.

Pernai vasarą skaudžiai nukentėjo ir Kalvarijos gyventoja. Nukritus balkonui sužalojimų patyrė ne tik jame stovėjusi jauna moteris, bet ir jos mažametis vaikas.

Nors faktai aiškiai byloja – rūpinantis savo ir aplinkinių saugumu smulkmenų nebūna, Kauno daugiabučių namų priežiūros specialistai itin dažnai susiduria su gyventojų abejingumu.

Daugiabučius prižiūrinčios įmonės ne sykį ir ne du skambino pavojaus varpais. Jų duomenimis, vien Kauno centre bet kada gali nukristi beveik 300 balkonų, maždaug dešimčiai namų gresia visiškas sugriuvimas. Nors specialistai kaskart mini apie tragiškų nelaimių tikimybę, didžioji dauguma avarinės ar prastos būklės būstų savininkų į perspėjimus numoja ranka ir kategoriškai atsisako remontuoti savo daugiabučius.

Skaičiai kelia nerimą

Kauno centre daugiabučius namus prižiūrinčios įmonės "Kauno centro būstas" laikinai einantis direktoriaus pareigas Artūras Balčiūnaitis vardija iškalbingus skaičius. Jo skaičiavimu, Centro seniūnijoje 48 namuose yra net 294 avarinės būklės balkonai. Juose matoma atvira laikančioji armatūra, aptrupėjęs tinkas, dalyje balkonų trūksta apsauginių tvorelių. Specialistų nuomone, šie balkonai gali bet kada nukristi.

"Situacija išties tragiška. Jau ne vienus metus raginame gyventojus pritarti remonto darbams, tačiau daugelis į tai  numoja ranka. Baisu ir pagalvoti, kokie padariniai gali būti, jei kuris nors iš šių balkonų nukris. Negaudami gyventojų sutikimo tvarkyti bendrąsias namo konstrukcijas, prasčiausios būklės balkonus aptraukiame tinklu. Tačiau ši priemonė nuo griūties neapsaugo – ji gelbsti tik nuo atskirų luitų kritimo", – sakė A.Balčiūnaitis.

Kauno centre gausu daugiabučių, sergančių ir kitomis rimtomis ligomis. Šiuo metu 79 namuose stogai pralaidūs vandeniui, todėl nuolat užliejamos patalpos. 36 namuose fasadai stipriai aptrupėję, matyti atviri plytų plyšiai.

Specialistų teigimu, Kauno centre yra mažiausiai septyni avarinės būklės namai, kurie kiekvieną dieną gali paprasčiausiai sugriūti. Mat šiuose namuose perdangos turi avarinės būklės požymių.

Ragina nedelsti

"Kauno centro būstas" jau daug metų ragina gyventojus tvarkyti savo namus, tačiau beveik visi pasiūlymai atsimuša kaip į sieną. Apie tai byloja ir susirinkimų, balsavimų, atliktų darbų statistika.

A.Balčiūnaičio žodžiais, vien per 2015 m. dėl remonto darbų įmonė organizavo 94 gyventojų susirinkimus, 250 balsavimų raštu. Įvykusiais laikomi vos septyni susirinkimai ir balsavimai dėl namų stogų, balkonų, fasadų remonto darbų. Jo teigimu, gyventojų abejingumas lėmė, kad per penkerius metus suremontuota tik 18 stogų, keturių namų fasadai, dviejų namų balkonao. Šie skaičiai – tik lašas apleistų namų jūroje.

Pašnekovas stebėjosi keistu gyventojų požiūriu. Jie uoliai puoselėja savo būsto vidų, daro brangius remontus, tačiau visiškai nusispjauna į namo išorės remontą.

"Žmonės nesusimąsto, kad prižiūrėdami namo išorę jie ne iššvaisto pinigus, o išmintingai investuoja. Juk namas su gražiais ir sutvarkytais balkonais ar stogu yra ne tik saugesnis, bet ir jo vertė nepalygti didesnė nei apleisto. Būsto nuomos ar pardavimo atveju tas efektas iškart pasijaustų", – vardijo A.Balčiūnaitis.

Pašnekovas pripažino, kad remonto darbus miesto centre, be kitų priežasčių, sunkina didesnė jų kaina. Mat daugelis Kauno centre esančių namų patenka į Kultūros vertybių paveldo zoną. Tad, juos tvarkant, privalu išlaikyti pastato autentiškumą, naudoti atitinkamas medžiagas. Be to, remonto darbus vykdyti gali tik Kultūros vertybių paveldo zonoje dirbti galinčios atestuotos įmonės.

"Mes, skatindami gyventojų sąmoningą požiūrį į savo turtą, atsižvelgiame ir į finansinius aspektus, todėl stengiamės nustatyti protingas kainas, numatome galimybę už darbus išsimokėti per tam tikrą laikotarpį", – pasakojo "Kauno centro būsto" laikinasis vadovas.